Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pasakoja, kad šiemet vėjuoti orai nulėmė, jog metų pradžia vėjo energetikai Lietuvoje buvo itin palanki. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius šalyje buvo pagaminta 565,9 GWh elektros energijos – net trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW, o kartu su mažosiomis vėjo jėgainėmis iš viso instaliuota 539 MW galios elektrinių. Praėjusiais metais visos Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino 1,1 TWh elektros energijos. Tai – daugiau kaip trečdalis šalyje pagamintos ir maždaug dešimtadalis šalyje suvartotos elektros energijos”, – teigia A. Radavičius.

Lenkiame kaimynus

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis tikina, kad, atsižvelgiant į vėjo energetiką, Baltijos šalių kontekste Lietuva atrodo geriausiai – tiek pagal instaliuotą vėjo elektrinių galią, kuri šiuo metu Lietuvoje, kaip jau minėta, sudaro apie 539 MW, Estijoje – 310 MW, o Latvijoje tik 70 MW, tiek pagal vėjo pagamintos elektros energijos suvartojamą dalį per metus.

„Visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos 11–14 proc. sudaro būtent vėjo pagaminta energija. 2017-ieji buvo istoriniai metai, kai vėjo energija tapo pačiu didžiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu. Vėjo energetika išsiskiria – ji, priklausomai nuo metų, pagamina apie 1,3–1,5 TWh elektros per metus”, – teigia viceministras.

Rytis Kėvelaitis

A. Radavičius paantrino, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių turi strategiją, kurioje numatyta ateityje 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Panašius tikslus sau kelia ir tokios valstybės kaip Vokietija, Danija, Portugalija, Airija, Švedija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė: „Taigi ne veltui Lietuva yra kviečiama prisijungti prie aštuonių Europos Sąjungos valstybių, aktyviausiai vystančių atsinaujinančią energetiką, derybinės grupės.”

Vertinant Lietuvą europiniame kontekste, pasak R. Kėvelaičio, Lietuva atrodo taip pat neblogai, ypač atsižvelgus į rytines ir ir vidurio Europos valstybes, tarp kurių, pagal pagaminamą energijos kiekį, esame antri ir varžomės su rumunais.

„Lenkiame tiek estus, lenkus, latvius, bulgarus, čekus ir vengrus. Vidutiniškai elektros energijos iš vėjo Europoje pagaminama apie 14 proc. per metus – taigi, vidurkį tikrai atitinkame, tačiau iš tos „naujosios Europos” esame tarp lyderių. Absoliutus pirmūnas Europoje – Danija, jie bemaž apie 50 proc. elektros energijos pasigamina būtent iš vėjo energetikos, o jų planai – dar ambicingesni”, – tikina R. Kėvelaitis.

Ketinama padvigubinti elektros gamybą

Energetikos viceministras teigia, kad vėjo energetiką ir toliau numatoma plėtoti Lietuvoje. Šiemet, po beveik 5 metų pertraukos, bus vėl skelbiami aukcionai, skirti atsinaujinančios energetikos vystymui, tuo pačiu ir vėjo energetikos vystymui. Pirmieji aukcionai bus skelbiami rugsėjo 2 dieną ir vyks kasmet iki 2023-iųjų.

„Nacionalinėje energetikos strategijoje yra numatytas tikslas, kad 2030 metais 45 proc. elektros energijos bus pagaminami iš atsinaujinančių išteklių. Tam tikslui įgyvendinti, dar praėjusių metų pabaigoje, Seimas priėmė atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad iki 2025 metų Lietuva padvigubins savo elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių – t. y. nuo 2,5 TW iki 5 TW per metus. Šiam tikslui įgyvendinti ir bus skelbiami aukcionai”, – pasakoja R. Kėvelaitis.

Tačiau A. Radavičius teigia, kad naująjį aukcionų modelį nuo pat diskusijų pradžios iki jo patvirtinimo, asociacija vertino kaip rizikingą gamintojams ir investuotojams: „Aukciono rezultatai ir leis matyti, kaip vystysis vėjo energetikos sektorius ateityje.”

Didžiausią vėjo energetikos plėtra Lietuvoje vyko 2016 metais. Tuomet pradėjo veikti nauji vėjo jėgainių parkai netoli Pagėgių, Šilutės ir Mažeikių. Jų galia kartu sudėjus siekė 188,5 MW, teigia A. Radavičius.

Anot viceministro, vystyti vėjo energetiką šiuo metu yra pakankamai konkurencinga veikla ir didelės valstybės paramos nereikia. Aukcioną laimi tie vystytojai, kurie pasiūlo mažiausią kainą. Pasiteiravus R. Kėvelaičio, ar bus atsižvelgiama ne tik į projekto pasiūlytą mažiausią kainą, tačiau ir į kokybę, pašnekovas patikino, kad kokybė taip pat svarbus aspektas, kuris bus vertinamas: „Kokybės parametrai yra užtikrinami vadovaujantis kitais teisės aktais.”

Aistis Radavičius
Foto: DELFI / Aurelija Karaliūtė

A. Radavičius tikina, kad iš vėjo pagamintos elektros kaina palaipsniui artėja prie rinkos kainos. Taigi, galima tikėtis, kad ateityje vėjo energetikos sektorius plėsis ir be aukcionų pagalbos sudarant dvišales elektros perdavimo sutartis su elektros vartotojais: „Tačiau tam dar reikalingi tam tikri žingsniai iš valdžios institucijų, pašalinant teisines ir administracines kliūtis, kol kas užkertančias kelią tokiems projektams vystytis.”

Vėjo jėgainės Baltijos jūroje – tik po dešimtmečio

Baltijos jūra ir jos pakrantė įvardijama kaip viena geriausių vietų vystyti vėjo energetikai – vėjo greitis čia siekia 9–9,5 metro per sekundę, o tai – vos ne dvigubai daugiau nei vidurio ar rytų Lietuvoje. Tačiau vėjo jėgainių Baltijos jūroje vis dar nėra. R. Kėvelaitis teigia, kad šiuo metu yra atliekamos analizės – tam, kad Baltijos jūroje atsirastų vėjo elektrinės, reikalingas išsamus pasiruošimas.

„Reikia išsigryninti technines šio proceso galimybes. <...> Dar vienas svarbus aspektas – vėjo jėgainių jūroje pagaminta elektros energija vis dar yra šiek tiek brangesnė nei antžeminėse vėjo elektrinėse. <...> Taip pat būtina atsižvelgti ir į aplinkosauginius parametrus, kaip vėjo jėgainės galėtų paveikti žvejybą – yra daug faktorių”, – pasakoja viceministras.

A. Radavičius paantrina, kad asociacija „WindEurope“ neseniai skelbė, kad pagaminti 1 MWh elektros energijos vėjo jėgainėse jūroje atsieina apie 65 eurus. Priklausomai nuo regiono, sausumoje ši kaina gali būti ir žemesnė nei 50 eurų: „Tokios kainos jau gali sėkmingai konkuruoti su iškastinio kuro – dujų, anglies – kainomis ir yra kur kas žemesnės, palyginti su atomine energetika.”

Vėjo jėgainės Pagėgiuose

Atlikus minėtuosius tyrimus, anot R. Kėvelaičio, informacija sprendimui dėl aukciono skelbimo vėjo jėgainėms jūroje bus teikiama Vyriausybei. Iki 2020 metų Vyriausybė turi nuspręsti dėl konkrečių detalių – kokio galingumo jėgainės stovės Baltijos jūroje, kiek jų bus ir pan.

R. Kėvelaitis tikina, kad bendrajame plane šiuo metu jau numatyta, kur galėtų būti vystoma vėjo energetika Baltijos jūroje, tačiau dar nėra nuspręsta, kur jos galėtų stovėti konkrečiai: „Mūsų pakrantė yra išskirstyta į tris teritorijas ir planuojama, kad vėjo jėgainės galėtų stovėti vadinamojoje vidurinėje teritorijoje, kuri būtų nutolusi apie 30 km nuo kranto ir tęstųsi kažkur nuo Klaipėdos iki Šventosios.”

Kadangi vėjo energetikos plėtra yra didelis infrastruktūrinis procesas, pasak R. Kėvelaičio, anksčiausiai vėjo jėgainės Baltijos jūroje gali atsirasti tik po dešimtmečio – 2029-aisiais, ar net 2030-aisiais metais. Viceministras tikina, kad nors Lietuva nėra turtinga iškastiniais ištekliais – nafta ar dujomis, tačiau joje yra puikios galimybės plėtotis vėjo energetikai.