Tikina, kad toks rekordas – pirmas

Vilniaus kolegijos MTF Projektų ir kompetencijų plėtros skyriaus vadybininkė dr. Inga Kepalienė tikina, kad renginio metu penktokai dalyvavo edukacinėje veikloje „Antrinių žaliavų rūšiavimas ir panaudojimas kūrybai“, kurios metu įsitraukė į įvairias veiklas, grupėse atliko užduotis, susijusias su aplinkosauga, panaudodami antrines žaliavas kūrė darbus.

Dešimtų klasių mokiniai klausėsi paskaitų ciklo apie pavojingas medžiagas kosmetikoje, mados pramonės poveikį laukinei gamtai bei aplinkai, cheminės taršos pavojų ir išmaniąją tekstilę.

Daugiau nei 100 mokinių savo rankomis rišo didelį kilimą iš 100 atsineštų nebenešiojamų bliuzonų, palaidinių ir megztinių. Anot dr. I. Kepalienės, šis kilimas turėtų priversti susimąstyti, kiek nereikalingų daiktų galime prikelti antram gyvenimui. Baigtą kilimą iš nereikalingos tekstilės ketinama eksponuoti Vilniaus kolegijos MTF prieigose, naudoti per edukacines veiklas.

Kilimas iš senų rūbų

Pasidomėjus, ar nebūta panašių rekordų Lietuvoje, dr. I. Kepalienė patikino, kad iki šiol mūsų šalyje registruoti rekordai priklauso dideliam kilimui nertam vąšeliu, o kitas rekordas priklauso kilimui, sukurtam iš nereikalingų maišelių.

Atkreipia dėmesį į greitąją madą

Pašnekovė teigė, kad Vilniaus kolegija su mokyklomis bendradarbiauja jau seniai – mokinių edukacinių dienų metu kolegijoje jie taip pat užsiima ir įvairiomis veiklomis: „Mokiniai nori kurti ir yra patenki, galėdami ateiti pas mus ir tai daryti, o mes turime ką pasiūlyti – pas mus yra daug studijų programų, kurios apima ir kūrybą ir ekologiją.”

Renginio metu mokiniai buvo supažindinami su mados industrijos daroma neigiama įtaka aplinkai, gyvūnams bei žmonių sveikatai, kiek resursų yra panaudojama audiniams gaminti. Kalbėta apie tvarią madą, kaip pasiūti drabužius nesugeneruojant atliekų.

„Stengiamės atkreipti dėmesį, kad mada neturėtų būti toji greitoji mada, ji turėtų būti tvaresnė, apgalvojant, kaip pasiūti drabužį sugeneruojant kuo mažiau atliekų bei išnaudojant turimą audinį vertingai. Juk atnaujinti savo garderobą kiekvieną sezoną visai nereikalinga, užtenka kokių nors naujų aksesuarų”, – kalbėjo dr. I. Kepalienė.

Mokiniai neslepia susidomėjimo

Pašnekovė nurodė, kad apie ekologiją bei tvarumą būtent mados industrijos srityje labiau pradėta kalbėti nuo 2000-ųjų, o aktyviau – jau apie dešimtmetį.

Vaikams labai įdomu, turėjome ne vienas kūrybines dirbtuves, kurių metu vaikai rodo didelį susidomėjimą. Beje, jie patys stengiasi ką nors pasidaryti iš jau turimų priemonių ir medžiagų, o ne bėgti į parduotuvę ir pirkti viską, kas nauja. <...> Kalbame mokiniams ir apie plastikinių maišelių, plastiko žalą, keliame kartu klausimus, ar mums tikrai jų tiek reikia. Vaikams tikrai patinka ir jie noriai įsitraukia ir į veiklas, ir į diskusijas”, – pasakojo dr. I. Kaupienė.

Ar pavyks šiandien mokinimas pasiekti rekordą – paaiškės vėliau. Procesą stebėjo nepriklausomi liudininkai, taip pat turės būti įvertintas ir pats kilimas, ir jo kūrimo procesas – tik po to rekordas gali būti pripažintas.