Remiantis pranešimu, iškastinis kuras antrus metus iš eilės sudarė beveik 70 proc. šio augimo, o gamtinės dujos – 45 proc. energijos vartojimo padidėjimo.
Dvigubas saulės ir vėjo energijos gamybos augimas nebuvo pakankamas patenkinti didėjantį elektros energijos poreikį, kuris taip pat kilstelėjo anglies naudojimą.
„Pernai gerokai padidėjo pasaulinė energijos paklausa, ji augo sparčiausiu tempu per šį dešimtmetį“, – sakė IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolas.
„Tačiau nepaisant didelio atsinaujinančių energijos šaltinių augimo, didėja ir pasaulinės emisijos, dar kartą parodydamos, kad klimato kaitos pažabojimui visuose frontuose reikalingi dar skubesni veiksmai“, – pridūrė jis.
Pasaulinis anglies vartojimas 2018 metais augo Azijoje, ypač – Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Vietname, Filipinuose ir Malaizijoje.
Pagrindiniai pasaulinės energijos paklausos augimo veiksniai buvo solidi pasaulio ekonomikos situacija ir padidėję šildymo poreikiai kai kuriose šalyse.
