Viešas aktyviai nusiteikusio jaunimo laiškas buvo išplatintas theguardian.com, o susiburti jaunus žmones streikams bei protestams dėl pasaulio lyderių neveiksnumo klimato kaitos ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo atžvilgiu, paskatino šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos – Greta Thunberg. Ji dar praėjusių metų vasarą dienas pradėjo leisti prie Švedijos parlamento, taip atkreipdama dėmesį į valstybės įsipareigojimus dėl klimato kaitos.
Netrukus prie G. Thunberg prisijungė ir kitų valstybių moksleiviai bei studentai, kurie būrėsi į protestuotojų grupes ir išėjo į Belgijos, Vokietijos, Japonijos, JAV, D. Britanijos, ir Australijos miestų gatves keldami viešą klausimą – kada bus pradėti spręsti klimato kaitos klausimai, nes palikti juos atsakyti ateities kartoms jau per vėlu.
Aktyvistės pavyzdžiu seka ir lietuviai
Šį penktadienį, kovo 15-ąją, organizuojamame pasauliniame klimato kaitos proteste bursis ne tik pastarųjų šalių jaunimas, tačiau ir moksleiviai iš Lietuvos. Protesto „Kartu už klimatą! #FridaysForFuture Vilnius” vienas iš organizatorių, Vilniaus universiteto biofizikos studentas Oskaras Venckus tikina, kad dėl nepakankamai ryžtingų ankstesnių kartų veikimo, esame lūžio taške – žmonija šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą ir toliau išmeta didėjančiais kiekiais, tačiau remiantis mokslininkų prognozėmis, sulig kiekvienais neveiksnumo metais, didėja tikimybė patirti nesuvaldomą pasaulinę klimato katastrofą.
„Esame grupelė studentų, siekiančių gyventi geresniame pasaulyje. Rūšiuojame, nuolat ieškome būdų, kaip palikti kuo mažesnį taršos pėdsaką. Žinoma, kartais darome klaidų, bet iš jų mokomės. Jaučiame atsakomybę keistis, esame pasiryžę atsisakyti patogumų dėl geresnio rytojaus.
Viskas prasidėjo 2018 metų rugpjūčio 20 dieną, kai Greta Thunberg nusprendė neiti į mokyklą, o pamokų laiką praleisti sėdint prie Švedijos parlamento su plakatu „Skolstrejk för klimatet“ (liet. mokyklos streikas dėl klimato). Savo griežtos pozicijos ji laikėsi iki rugsėjo 9-osios, kai vyko parlamentarų rinkimai, bet protestas toli gražu nesiliovė.
Tėvai, mokytojai ir artimieji pagaliau įtikino ją, kad lankyti mokyklą yra svarbu, todėl buvo pasiektas kompromisas, kad Greta streikuos tik penktadieniais. Iš čia ir kilo tarptautinio judėjimo pavadinimas „Fridays For Future“ (FFF) (liet. penktadieniai už ateitį). Laikui bėgant, Gretos pavyzdžiu ėmė sekti vis daugiau moksleivių ir jaunuolių iš įvairių miestų. Gruodį streikai jau vykdavo bent 270 miestų”, – pasakoja pašnekovas.
Veiklai paskatino australė
Anot O. Venckaus, į FFF judėjimą studentus įtraukė Monika Spiekermann. Ji, trumpam išvykusi į savo gimtinę Austriją, jau pirmą grįžimo dieną, paskatinta draugų, dalyvavo klimato streike. Vėliau dalelę judėjimo dvasios atsivežė čia, į Vilnių.
„Kadangi jokių FFF judėjimo užuomazgų bent jau interneto erdvėje tuo metu Lietuvoje nebuvo, Monika jautė pareigą tai pakeisti. Jai pasisekė, kad draugų rate turėjo nemažai gamtą mylinčių bendraminčių ir visai netrukus Vilniuje taip pat įsiplieskė kibirkštis.
Feisbuke sukūrę „Fridays For Future Vilnius“ puslapį, sulaukėme nemažai prisidėti nusiteikusių žmonių žinučių. Įsitikinome, kad jei ne mes, tai vėliau judėjimą čia būtų užkūręs kas nors kitas ir dėl to susireikšminti mums nederėtų. Panašiai judėjimai susikūrė Latvijoje, Estijoje, bei daugelyje kitų valstybių”, – sako Oskaras.
Didžiausia grėsmė – griūties taškai
Pašnekovas tikina, kad, deja, bet apie klimato kaitą girdime tiek daug perteklinės ir netikslingos informacijos, kad priprantame ir imame nebereaguoti. O. Venckus tikina, kad FFF nori žmones pažadinti, perspėti, paskatinti nedelsiant keisti gamtai žalingus įpročius, nes klimato kaita jau nebe toks pat nejuntamai lėtas reiškinys, kaip prieš 10–20 metų.
„Kadangi 5 paskutinius metus pasaulio vidutinė temperatūra buvo aukščiausia per visą temperatūros matavimų istoriją, tikėtina, kad ir ateinantys metai bus šiltesni. Prognozuojama, kad vienus regionus alins vis ilgesnės sausros, kitus tvindys potvyniai, dėl to mažės derlius ir skurdesnėse pasaulio dalyse kils precedento neturintis badas. Uraganai, miškų gaisrai ir kiti klimato kaitos sukelti reiškiniai nuolat tikrins mūsų pasirengimą išgyventi.
Pesimistiškiausi XXI amžiaus scenarijai žmonėms vietos Žemėje nepalieka, o optimistiški suteikia šansą likti už 2°C, vidutinės pasaulio temperatūros skirtumo nuo priešpramoninio lygio, ribos, jei nedelsiant imsimės radikalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonių”, – teigia O. Venckus.
Pasak pašnekovo, didžiausia klimato kaitos grėsmė yra griūties taškai (angl. tipping point). Tai temperatūros riba, kurią peržengus, reiškinio sustabdyti nebeįmanoma – jis ima pats save stiprinti. Tokios teigiamojo ryšio sistemos gali per trumpą laiką reikšmingai padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, pavyzdžiui, Sibiro amžinajame įšale įkalintos metano sankaupos.
Arba sumažinti albedą, pavyzdžiui, sniegu padengtas ledas atspindi maždaug 90 proc. saulės energijos, tačiau jam tirpstant, ledo plotas mažėja, virsdamas jūros plotu, o jūros paviršius daugiau nei 90 proc. spindulinės energijos sugeria.
„Taip pat nederėtų pasitikėti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje bus toks, kokį suplanuos žmonės. Gali įvykti ir nenumatytų reiškinių, kurie šių dujų kiekį padidintų ir taip peržengtume pageidaujamą dujų koncentracijos lygį. Todėl reikėtų stengtis siekti ne vien minimalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo strategijų”, – sako pašnekovas.
Sulaukė didesnio palaikymo nei tikėjosi
Oskaras tikina, kad ir pasaulyje, ir Lietuvoje aplinkosauga besidominčių žmonių daug – ir labai jaunų mokyklinukų, ir vyresnių, kurie suvokia, kad gyvename netvariai, kad už tokį nerūpestingą gyvenimą greitu metu teks brangiai mokėti. Deja, dažnam problemos mastas atrodo be galo opus, neaprėpiamas. Anot O. Venckaus, žmonės sutrinka, jiems tampa neaišku, nuo ko reikėtų pradėti.
„Greta Thunberg idealiai savo vaidmeniui tinkanti asmenybė. Pernai rugpjūtį jai buvo tik 15 metų. Tokio amžiaus vaikai Švedijoje balsuoti dar negali, todėl ji nusprendė savo balsą išreikšti mokyklos streiku. Tokiu savo poelgiu susilaukė žiniasklaidos dėmesio, netrukus prie jos prisjungė grupelės bendraminčių. Ji pasakė savo tėvams, kad iki rinkimų į mokyklą neis ir streikuos, o šie niekaip negalėjo jos atkalbėti.
Nors tėvai anksčiau klimatu daug nesidomėjo, Greta įtikino juos nustoti skraidyti lėktuvu. Net ir dabar, vykdama į penktadienio streikus Europoje ji renkasi traukinius ir autobusus, tokios kelionės užtrunka nemažai laiko. <...> Greta domisi politikų veiksmais, savo teiginius stengiasi pagristi moksliniais faktais, jei abejoja, konsultuojasi su pačiais mokslininkais. Ji nebijo iššūkių, yra kviečiama į tarptautines konferencijas sakyti kalbas, kurias pati ir rašo.
Dabar daug miestų, kur penktadieniais į gatves išeina tūkstančiai moksleivių. Lietuvoje taip pat nesvetima klimato kaitos problema. Kai paskelbėme apie kovo 15 d. vyksiantį renginį, sulaukėme daug didesnio susidomėjimo, nei tikėjomės”, – pasakoja O. Venckus.
Lietuvai nederėtų girtis pasauliui
Pašnekovas tikina, kad artėjantį renginį vertėtų vadinti ne streiku, o demonstracija, nes ne visi studentai turės tądien praleisti paskaitas, tačiau Oskaras kviečia prisijungti visus, kurie save laikytų ir streikuojančiais. Paklaustas, ko bus reikalaujama demonstracijoje, O. Venckus vardija: „Reikalausime Lietuvos politikų laikytis Paryžiaus susitarimo, kurio vienas iš tikslų – iki 2030 m. sumažinti per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiau nei 40 proc. nuo 1990 m. lygio. – tai bendra Europos Sąjungos sąlyga.
Akcentuosime svarbą nekelti vidutinės pasaulio temperatūros virš 1,5°C nuo priešpramoninio lygio. Šiais reikalavimais išreikšime solidarumą su viso pasaulio FFF ir kitais jaunimo judėjimais vykstančiais kovo 15 d. Lietuva 1990 m. į aplinką išmetė išskirtinai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl 2016 m. galėjo girtis pasauliui 65,7 proc. šių dujų sumažinimu. Tačiau nuo 2000 m. didžiuotis mažėjančiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaku Lietuvoje gali tik atliekų sektorius.
Norime tokių rezultatų ir iš kitų sektorių, todėl raginsime Paryžiaus susitarimo akivaizdoje Lietuvą kelti adekvačius išmetamų dujų mažinimo tikslus.”
Susirūpinę turi būti visi
Piliečiai taip pat turėtų prisidėti prie valstybės šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako mažinimo – anot Oskaro, kasdienes keliones automobiliu į darbą ar paskaitas vertėtų pakeisti keliavimu viešuoju transportu arba dviračiu, taupyti vandenį, elektrą, šiltinti namus, neskraidyti lėktuvais, taip pat domėtis savo asmeniniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaku, ieškoti būdų jį sumažinti ir dalintis laimėjimais su kolegomis, draugais, giminėmis.
„Manau svarbų vaidmenį vaidina nenoras patikėti, kad tavo poelgiai gali ką nors pakeisti. Tačiau iš tiesų, jei pripažįsti, kad klimato kaita vyksta, o tu, pavyzdžiui, tuo metu vairuoji degalais varomą automobilį ir kenki aplinkai, stengiesi visaip save pateisinti. Panašiai galvoja ir didelės cheminės gamyklos direktorius arba seimo narys. Toks požiūris ir iššaukė masinį jaunimo judėjimą. Atrodo, naivu tikėtis, kad moksleiviai gali išspręsti klimato kaitą. Tačiau jie eina į gatves, nes suaugusieji savo neveikimu problemas moksleiviams jau perleido. <...>
Susirūpinę turėtų būti visi. Ko gero, tie, kurie gyvens dar bent 10 metų, matys vis stiprėjančius klimato kaitos padarinius. Tačiau jauni žmonės nenusiteikę gyventi nusiaubtoje dykynėje. Tikime, kad dar ne viskas prarasta, todėl darome visa, kas mūsų jėgoms. Negalime priversti, kad keistųsi kas nors prieš savo valią, todėl labai svarbu keistis patiems, rodyti pavyzdį ir atkakliai šviesti aplinkinius”, – tikino O. Venckus.
