B. Johnson yra bene garsiausia „Zero waste” (liet. beatliekės) filosofijos puoselėtoja, jos pavyzdžiu seka bei patarimais remiasi ne vienas tvarios gyvensenos siekiantis žmogus visame pasaulyje.
Vis dėlto šį kartą „Zero waste” idėjomis bei patarimais su kitais paprašėme pasidalinti feisbuke esančios viešos grupės „Zero waste Lietuva” narių, kurie papasakojo, kas juos pastūmėjo permainoms bei kaip jie keičia savo kasdienius įpročius.
Vitalija Baranauskienė: Nemėgstu radikalumo ir staigių pokyčių, todėl aš ir mano šeima esame kelionėje į „Zero waste”. Šiukšlių rūšiavimas jau nėra tai, į ką turėtume orientuotis, nors tai taip pat labai svarbu. Stengiamės gyventi taip, kad, apskritai, po mūsų veiklų liktų kuo mažiau atliekų, geriausia – kad neliktų visai.
Tai pasiekti mums labai padeda gyvenamosios vietos pakeitimas iš miesto į kaimą: turime savo kompostinę, jau pavyksta dalį maisto užsiauginti patiems, kitą dalį perkame iš kaimynų ūkininkų, todėl vis rečiau tenka lankytis prekybos centruose.
Augindama savo vaikus išmokau pasisiūti daugkartines sauskelnes, naudoju savo siūtus daugkartinius moteriškus įklotus. Skalbiu su skalbimo riešutais, kuriuos vėliau kompostuoju. Ir nors plastikinių pakuočių vis dar šiek tiek atsiranda, bet atliekų, kurias tenka išmesti į buitinių atliekų konteinerį, beveik visai nebeturime.
Artimųjų nuolat nuoširdžiai prašome, kad nepirktų mums jokių dovanų ir patys savo pavyzdžiu rodome, jog svarbiausia yra drauge praleistas laikas, o puikiausia dovana gali būti savo pačių keptas pyragas ar savų bičių medaus stiklainis.
Giedrė Norkutė: Aš esu prisisiuvusi daugkartinių maišelių bulvėms, morkoms ir įvairioms daržovėms tam, kad, kai einu į turgų, nereiktų plastikinių maišelių. Naudoju metalinius šiaudelius gėrimams.
Bent jau pati neperku naujų technologijų, tinka man ir panaudotos. Jei perku ne ekologiškus šampūnus, tai bent jau didesniais kiekiais. Namus tvarkau su citrina ir šiltu vandeniu bei kartą į mėnesį su ekologiška, aplinkai draugiška buitine chemija. Kalbant apie rūbus – labai padeda minimalizmas, panašių spalvų derinimas bei tvarka ir pagarba savo daiktams.
Deimantė Sidsid: Vienas pirmųjų dalykų yra nieko nepirkti, o pirma sunaudoti tai, ką jau turite – tada galima pagalvoti apie naujų daiktų pirkimą. Aš pati pradėjau nuo pačių paprasčiausių žingsnių – niekad niekur nepirkti jokio maišelio, visur neštis savo, o jei, pavyzdžiui, drabužių parduotuvėje ar vaistinėje siūlo maišelį, aš tiesiog mandagiai pasakau, kad jau turiu savo maišelį ar įsidėsiu pirkinius į rankinę, kad netempčiau naujų maišelių namo.
Renkantis drabužius siūlyčiau labiau pagalvoti: ar tikrai reikia naujo? Gal naudotas tiks, gal jau spintoje yra kažkas. Vis dėlto juk drabužių žmonės perka daug.
Perkant maistą reiktų pagalvoti apie pakuotę: nebeimu jokių daržovių supakuotų tinkleliuose, maišeliuose ar pan. Juk savo maišelį turiu. Siūlyčiau dažniau prasukti pro turgelį, kur maistas parduodamas be pakuočių. Tas pats ir su kitais produktais, pavyzdžiui, higienos. Jei yra didesnis pakelis kažko ir matosi, kad yra įdėta mažiau išteklių nei gaminant du mažesnius pakelius, visada perku didesnįjį. Be to, dažnai tai būna net ir pigesnis variantas, tad galvojimas apie gamtą gali būti naudingas ir kišenei.
Moteriška higiena, apskritai, yra gamtos „žudikė”. Perėjimas nuo tamponų ir įklotų prie menstruacinės taurelės ir skalbiamų įklotų: nesuskaičiuojamos sumos sutaupytų pinigų, daug didesnis komfortas pačiai moteriai bei liovimasis teršti gamtą. Makiažą valyti galima daugkartinėmis priemonėmis.
Paprastas patarimas apie buitinę chemiją – nors nesu šioje srityje tiek pažengusi – pirmiausia nenaudoju jokių namų kvepalų ar purškalų gaiviam kvapui – daug galima pasiekti tiesiog kasdien atidarant langus 20 minučių. Oro kokybė namie iš karto pasikeičia. O jei norisi kažko skaniai kvepiančio, tai valgant citrinas, mandarinus, apelsinus, jų odeles sudedu į vieną mažą dubenėlį ir padedu jį ten, kur norėčiau gaivesnio kvapo.
Žinoma – rūšiavimas. Jam, apskritai, labai mažai pastangų reikia ir jokių išlaidų.
Lucy Lucinda: Mano asmeniškai kelionė „Zero waste” link prasidėjo po kelionės į Japoniją, kurioje maloniai nustebom, kai pamatėm, kad gatvėse nėra šiukšliadėžių. Pradėjom galvoti, kaip tai įmanoma? Grįžę namo pirmiausia atsikratėme šiukšlių dėže ir pradėjom galvoti – o kas dabar? Pamenu, tą patį vakarą perskaitėm Bea Johnson knygą apie „Zero waste” ir po truputį pradėjome keisti maisto pirkimo įpročius.
Kadangi tuo metu maišelių dar neturėjome, pirkom tai, kas supakuota į perdirbamą tarą. Bet tuo pačiu žiūrėjome, kokie produktai yra nesupakuoti. Gal per kokias 3 savaites jau buvom pasigaminę maišelius ir susidarę „palaidų” produktų sąrašą. Dabar net minties nėra pirkti produktus, supakuotus į plastika.
Po to atėjo eilė vonios kambariui – čia tai buvo lengva. Muilas, kietas šampūnas ir daugkartinis skustuvas, daugiau nieko ir nereikia. Deja, bet dantų pasta nepasiteisino, kol kas neradau alternatyvos jai, nes mano jautrūs dantys.
O toliau – daugkartinis vandens butelis ir kavos puodelis visada mano rankinėje, kad ir kur eičiau. Tikrai nesunku pakeisti įpročius. O dėl kainų – gyvenu Airijoje, tai čia kažkaip palaidi produktai brangiau kainuoja, nei supakuoti, bet, kadangi dingo iš pirkinių sąrašo tokie dalykai kaip bulvių traškučiai, gazuoti gėrimai, vanduo buteliuose ir panašiai, tai išviso išleidžiame daug mažiau.
Alvilė Rimaitė: Aš irgi tik pakeliui į „Zero waste”, tačiau ir pakeliui galima daug ką nuveikti. Savo mažąją auginau su daugkartinėmis sauskelnėmis, tiesa, tuomet didžiausias „variklis” tam buvo vaiko sveikata, tačiau šalutinis poveikis, be abejo – „Zero waste”. Iš esmės stengiuosi, kad namuose esantys daiktai būtų naudojami. Jei matau, kad daikto tikrai nereikia – atiduodu tiems, kam reikia. Bent sykį per metus išvežu rūbų, avalynės, nebenaudojamų žaislų organizacijoms, kuriose jie praverčia.
Daugumą nereikalingų knygų mielai priima bibliotekos, kitas galima palikti skaitytų knygų knygynuose. Rūšiuojame, kadangi turime tam galimybę, taip pat ir kompostuojame, todėl bendrų atliekų išmetame visai nedaug. Dabar stengiuosi mažinti ir pakuotes: nepirkti supakuotų vaisių, daržovių, pirkti juos dedant į savo maišelius. Bulvių nusiperkame visai žiemai, vasarą užsiauginame savų daržovių, nemažai mėsos perkame pas ūkininkus ir susišaldome.
Šunį stengiuosi vedžioti miške ir krūvutes užkasti arba jų rinkimui naudoti suyrančius maišelius. Taip pat stengiuosi mažiau pirkti – „Zero waste” be abejonės padeda sutaupyti, juk iš tiesų dažniausiai brangiausiai kainuoja tai, ko mums nereikia.
