Vienkartinio plastiko ribojimas – didžiausio pokyčio plika akimi nepamatysime

Po 2 metų iš parduotuvių lentynų Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungoje (ES) išnyks plastikiniai šiaudeliai, plastikiniai vienkartiniai indai bei kiti vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai. Tačiau bene didžiausios permainos plika akimi nepastebėsime. Iki 2025 m. bent ketvirtį plastikinių butelių turės sudaryti perdirbtas plastikas. Tiesa, Lietuvoje yra įmonių, kurios išsikėlė kur kas ambicingesnius nei ES numatyti tikslus ir juos jau vykdo.

„Anksčiau užtekdavo, kad įmonė keistųsi į gerą. Bet tie laikai baigėsi. Dabar būtini pokyčiai į žalią. Ir ne tik dėl to, kad Europos institucijos imasi riboti plastiko gaminius. Tiesiog pasaulis keičiasi ir verslai dabar atsakingi ne tik už savo prekių kokybę, ne tik už savo darbuotojų gerovę, bet ir mūsų visų aplinką“, – sako įmonės „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

Kaip rašoma atsųstame pranešime spaudai, jo vadovaujamos įmonės darykla Utenoje išsiskiria poveikį aplinkai mažinančių priemonių taikymo mastu. Daryklos vadovas Artūras Bernatavičius sako, kad dar iki Europos parlamento balsavimo dėl vienkartinio plastiko ribojimo, Utenoje gėrimus pradėta pilstyti į PET butelius, kurių žaliavas iki 10 proc. sudaro perdirbtas plastikas. Ir šis procentas nuosekliai didės.

Vis dėlto, pasak vadovo, ŠUA ambicija didesnė nei tik atitikti ES numatytus tikslus. Juolab, kad ir perdirbto plastiko naudojimas yra antras žingsnis – visų pirma reikia jo mažiau naudoti.

„0,5 l vandens butelio ruošinys dar neseniai svėrė 17,5 g. Dabar naudojame 20 proc. lengvesnius – 14,5 g ruošinius“, – pasakoja A. Bernatavičius.

Pokytis gali pasirodyti nedidelis – vos 3 g, tačiau Utenos darykloje vien į lengvesnius 0,5 l PET butelius išpilstoma tiek gėrimų, kad metinis plastiko poreikis sumažėja 1 200 kg.

Tačiau labiausiai plastiko poreikį nukarpė pakavimo pertvarka. Pradėjus naudoti inovatyvią, tampresnę bei tvirtumo neprarandančią pakavimo plėvelę, plastiko metinės sąnaudos sumažėjo dar 2 500 kg. Dar ryškesnį pokytį atnešė pakeista gėrimų pakuočių tvirtinimo plėvelė, kuri iš metinį daryklos plastiko poreikį sumažino papildomais 10 000 kg.

Darykla su nuline CO₂ emisija

„Mažindami plastiko naudojimą, mažiname aplinkos taršą. Tačiau reikia žiūrėti plačiau, mat ne mažiau svarbus ir plika akimi nematomas poveikis – mūsiškės anglies dvideginio emisijos.

Alui fermentuojantis, gaminasi ne tik alkoholis, bet ir angliarūgštė (CO₂). Dalis jos lieka aluje, kitkas – patenka į aplinką. Jau greitai išsiskiriančią angliarūgštę surinksime ir naudosime gamindami gazuotą mineralinį vandenį ir kitus produktus“, – teigia A. Bernatavičius.

Iki šiol anglies dvideginis ne tik būdavo išleidžiamas į aplinką, bet dar ir tekdavo jo papildomai pirkti. Susigrąžinus natūraliai darykloje susidarančią angliarūgštę, bus padengtas visas daryklos anglies dvideginio poreikis. O tai Utenos daryklos CO₂ pėdsaką sumažins 2500 t per metus.

Europos komisijos duomenimis, tiek CO₂ per metus tenka 532 Lietuvos gyventojų. Tad vien angliarūgštės sugrąžinimo sistema kompensuoja visų 337 ŠUA darbuotojų anglies dioksido pėdsaką.

Saulė jau įdarbinta, savo eilės laukia garas

Šiuo metu Utenos darykla jau yra įdarbinusi saulę – 3703 modulių saulės elektrinė pagamina dešimtadalį reikalingos energijos. O įdarbinus angliarūgštę, eilė ateis alaus virimo metu susidarančiam garui. Ši energija bus surenkama, akumuliuojama bei naudojama misos pašildymui, karšto vandens ruošimui ir kitur. Dėl to vien misos virimo energetinės sąnaudos bus sumažintos 20 proc.

Artimiausių kelių metų daryklos planas – trečdaliu mažinti vandens naudojimą. Nors mums atrodo, kad daryklai vanduo reikalingas tik gėrimų gamybai, tačiau jis būtinas įrangos higienai palaikyti.

„Kas kartą, kai įrenginiais iškeliauja alaus partija, juos būtina perplauti – taip palaikoma higiena, užkertamas kelias maišytis gėrimų skoniams. Įranga plaunama nuolatos ir tam sunaudojama nemažai vandens. Šį vandenį surinksime, išvalysime ir naudosime ten, kur jis nekontaktuoja su gaminamu produktu, pavyzdžiui, aušyklėse ir kitur“, – pasakoja daryklos vadovas.

Pokyčiai – neišvengiami

A. Bernatavičiaus teigimu, kuo toliau, tuo labiau darykla tampa nepriklausoma – medžiagų naudojama vis mažiau, kur įmanoma energiją grąžinama į gamybos procesą. Tačiau gamybiniai pajėgumai dėl to neprarandami.

„Mažiname plastiko sąnaudas, ryškiai nyksta mūsiškės CO₂ emisijos, be to, kartu su kitais gėrimų gamintojais, išlaikome mūsiškę gėrimų pakuočių užstato sistemą, kuri jau dabar viršija ES numatyta tikslą 2029 m. surinkti 90 proc. plastikinių pakuočių. Tad jau dabar esame pasiekę ar net pralenkę daugelį mus liečiančių ES tikslų“, – sako R. Viršilas.