Kaip skelbiama atsiųstame pranešime spaudai, remiantis „Eurostat“ duomenimis, lietuvis per metus vidutiniškai sukaupia apie 433 kg atliekų ir vos 12–14 kg jų išrūšiuoja, nors perdirbimui atiduoti galėtų net apie 60 kg. Daugiausiai atliekų mūsų konteineriuose sudaro popierius, stiklas, plastikas ir metalas – atrodytų, niekam nereikalingos atliekos, tačiau perdirbtos jos gali būti naudojamos iš naujo ir tapti žaliava kitiems produktams.
Paprasti sprendimai – procesams palengvinti
Skubančiam miestiečiui vienu svarbiausių matų tampa efektyvumas ir patogumas, tad rūšiavimo sprendimai negali stovėti vietoje. Optimizuojant ir palengvinant procesus galima sukurti vis daugiau motyvacijos rūšiuoti. Šiandien Lietuvoje galima rinktis iš kelių rūšiavimo variantų. Pavyzdžiui, rūšiuoti atliekas namuose ir jas nešti į bendrojo naudojimo rūšiavimo konteinerius. Individualių namų gyventojai kiemuose gali turėti atskirus konteinerius rūšiuotoms atliekoms – tai kur kas patogiau, tačiau juos turi ne visi namų ūkiai.
Nuo šiol, vilniečiams, kurie šalia individualių namų dar neturi rūšiavimo konteinerių, suteikiamas ir kitas sprendimas – rūšiavimo maišai. Netrukus gyventojus pasieks 8 tūkst. nemokamų rūšiavimo maišų partija. Viskas, ką gyventojui reikės padaryti – tai teisingai išrūšiuoti atliekas. Gyventojams bus dalinami du maišai. Vienas – stiklui ir kitas – kitoms antrinėms žaliavoms: popieriui, plastikui ir metalui.
Šie, palikti prie buitinių atliekų konteinerių, kas dvi savaites bus renkami pagal buitinių atliekų išvežimo grafiką ir iš karto pakeisti naujais. Vienintelis svarbus aspektas gyventojams – atliekas išrūšiuoti teisingai. Popierines, plastikines ir metalines atliekas, paisant rūšiavimo taisyklių, mesti į pilkąjį, o stiklo – į žaliąjį maišą.
„Rūšiuojant atliekas svarbiausia išvengti kelių pagrindinių klaidų: į stiklo konteinerį ar maišą negalima mesti langų stiklų, stiklinių pakuočių su dažais ar gausiais maisto likučiais. Didžiausia klaida rūšiuojant popierių ir plastiką – prie jų priskirti sauskelnes, kitas buitines, maisto atliekas, kurios nėra perdirbamos, bei stipriai užteršia teisingai išrūšiuotas atliekas. Vis dėlto, rūšiavimo įpročiai greitai ir gana paprastai išugdomi, todėl apie tokias taisykles reikia galvoti tik tol, kol rūšiavimas – nauja idėja namuose“, – patarimais dalijasi atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ antrinių žaliavų verslo vadovas Mindaugas Šeštokas.
Vieniems – atlieka, kitiems – žaliava
Kiekvienas kilogramas gyventojų teisingai išrūšiuotų ir atliekų tvarkytojų surinktų atliekų savo kelionę tik pradeda. Antrinės žaliavos, tokios, kaip stiklas, kartonas, plastikas, metalas, kombinuotos pakuotės, iš konteinerių patenka į automobilius ir galiausiai į perrūšiavimo centrus. Ten jos kraunamos į modernius rūšiavimo aparatus, kurie atliekas dar kartą perrūšiuoja ir suskirsto.
„Perrūšiavimo procese ypatingai daug dėmesio skiriama plastikui, kadangi skirtingų rūšių plastikai yra tinkami skirtingiems galutiniams produktams. Pabaigus perrūšiavimo procesą, atliekos supresuojamos ir keliauja į perdirbimo įmones. Šiose, iš žmonių išmestų plastiko, popieriaus, stiklo ir kitų atliekų, pagaminama antrinė žaliava, kurią galima dar kartą naudoti. Būtent taip veikia dabar ypač populiarus žiedinės ekonomikos principas ir net gyvenimo būdas“, – sako M. Šeštokas.
Pavyzdžiui, perdirbtas plastikas tampa plastiko granulėmis, kurias galima lydyti ir vėl gaminti plastikinius daiktus. Metalinės skardinės gali tapti tiek naujo dviračio, tiek ir naujos mašinos dalimis ar būti naudojamos įvairių metalinių konstrukcijų sudėtyje. Popierius vėl tampa puikiai naudojamais popieriaus gaminiais – servetėlėmis, popieriniais rankšluosčiais ar sąsiuviniais.