Skatina permąstyti ir pirkinius parduotuvėje
Apie 60 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad informacijos apie aplinkos apsaugą trūksta. Socialinės akcijos „Misija: nulis” bene svarbiausias tikslas – informuoti lietuvius apie aplinkos taršos poveikį klimato kaitai bei paskatinti šią taršą mažinti, keičiant savo kasdieninius vartojimo įpročius į draugiškesnius aplinkai.
Pavyzdžiui, taupyti gamtos ir energijos išteklius ir vartoti atsakingai – išjungti elektros prietaisus, kai jais nesinaudojama, nepalikti elektros prietaisų budėjimo režimu, įvertinti, ar tikrai verta važiuoti automobiliu, kai galima rinktis kelionę pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.
Saikingai ir saugiai naudoti chemines medžiagas, rinktis mažiau pavojingus produktus, atpažinti buityje ir profesionalioje veikloje naudojamų pavojingų cheminių medžiagų ženklinimo simbolius.
„Misija: nulis” skatina vengti atliekų ir jas tinkamai rūšiuoti, pirkti maisto tiek, kad paskui netektų išmesti, mažinti kietojo kuro, kuris teršia orą, deginimą.
Nuo šių metų pavasario, Lietuvos didžiuosiuose miestuose buvo surengti daugiau nei 50 „Misija: nulis” renginių, kuriuose dalyvavo apie 1000 daugiabučių, bendruomenių bei įmonių atstovų.
„Apskritai, ši iniciatyva yra skirta visiems, kurie sąmoningu vartojimu gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo”, – rašoma Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atsiųstame atsakyme.
Renginių metu, akcijos lektoriai su dalyviais dalijosi praktiniais patarimais, atkreipė dėmesį į didžiausias aplinkosaugines problemas bei skatino diskusijas. Grįžę iš paskaitų dalyviai stengiasi koreguoti savo kasdienius įpročius ir stebėti, kiek energijos išteklių pasiseka sutaupyti.
Ant stalo – jokių plastikinių pakuočių
„Tokie projektai kaip „Misija: nulis” yra naudingi tiek, kiek jį organizuojanti įstaiga yra pasirengusi palaikyti ryšį su renginių dalyviais. Tokiuose šviečiamuosiuose projektuose labai svarbu trys dalykai: pirma, pats pasiruošimas šviečiamajam renginiui – jei lektorius atvyksta pabendrauti apie aplinkosaugą, tuomet jokiu būdu ant vaišių stalo neturi būti plastikinių indų ar kombinuotų pakuočių.
Nuo pat pirmųjų susitikimų, bendruomenė turi mokytis aplinkai draugiškų sprendimų, atsinešti savo daugkartinius puodelius arbatai arba patys organizatoriai turi jais pasirūpinti. Antra, lektorius turi visiškai gyventi tuo, apie ką kalba, uždegti dalyvius savo entuziazmu, įkvėpti pokyčiams, rodydamas savo pavyzdį.
Trečias ir labai svarbus punktas norint pasiekti pokyčių – po renginio palaikyti tolimesnį kontaktą su bendruomenėmis, stebėti jų pažangą, pasibaigus renginiui vis suteikti įdomios, akį traukiančios informacijos apie saugią aplinką, patarimų, ką kiekvienas gali padaryti savo buityje”, – apie „Misija: nulis” pamokas pasakoja akcijos lektorė susivienijimo „Žali.lt” veiklos koordinatorė Austė Juozapaitytė.
Kviečia stebėti savo „CO2 pėdsaką”
„Misija: nulis” renginių metu, visi dalyviai kviečiami dalyvauti 60-ies dienų eksperimente, kuris padeda stebėti savo kasdienius įpročius bei mažinti individualų anglies dioksido paliekamą pėdsaką pasaulyje. Pirmąsias 30 dienų iššūkyje dalyvaujantiems reikia fiksuoti savo žingsniamačio rodmenis, automobilio kuro sąnaudas ir suvartojamą elektros energijos kiekį.
Likusias 30 dienų eksperimento dalyviai siekia pagerinti rezultatus, t. y. sutaupyti sunaudojamos energijos ir kuro kiekį bei daugiau judėti – taip kartu permąstyti ir atsakingo vartojimo svarbą. „Šiuo metu eksperimente yra užsiregistravę virš šimto gyventojų. Tačiau pastebime, kad žmonės labiau linkę dalyvauti trumpuose, momentiniuose akcijose „Facebook” paskyroje”, – teigia Aplinkos ministerija.
Minėtoje „Misija: nulis“ „Facebook” paskyroje žmonės komentuoja pateiktą aktualią informaciją įvairiomis aplinkos taršos ir jos prevencijos temomis bei dalijasi patarimais, patirtimi, kaip prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Kyla ir tvaraus verslo idėjos
„Pačiame renginyje visad stengiuosi prisitaikyti prie auditorijos, su bendruomene aktyviau nagrinėjame tas temas, kurios jiems pasirodo aktualios, kalbame apie tas problemas su kuriomis jie susiduria savo aplinkoje, ir kaip jas vertina.
Jei tai mokyklinio amžiaus auditorija, daugiau žiūrime įvairias vaizdines medžiagas, diskutuojame apie įvairias aplinkosaugines problemas, vyresnę auditorija dažniau domina įvairūs statistiniai duomenys, technologiniai sprendimai ir pan.
Renginio metu aktyviuose bendruomenėse neretai kyla įkvėpimas ir labai genealios idėjos, kaip padaryti savo aplinką švaresne ar net įkurti aplinkai draugiškus verslus.
Mane labai džiugina kiekvienas toks bendruomenės sugalvotas projektas, idėjos. Tai reiškia, jog kelios susitikimo valandos nenueina veltui, o palieka dar daug vietos apmąstymams”, – pasakoja A. Juozapaitytė.
Atsiųstame Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atsakyme, aplinkosaugine prasme labiau sąmoningos visuomenės receptu buvo įvardytas didesnis informacijos kiekis bei gyventojų diskusijos: „Kartais žmonės net nesusimąsto, kad savo mažais kasdieniais sprendimais gali prisidėti prie oro kokybės gerinimo, gamtos išteklių naudojimo mažinimo, aplinkos tausojimo.
Pavyzdžiui, kokį dantų šepetėlį išsirinkti – plastikinį ar bambukinį? Ar tikrai negalime apsieiti be plastikinių ausų krapštukų, gėrimų šiaudelių, vienkartinių indų bei kitų vienkartinio plastiko produktų? Nuo tokių, rodos, nereikšmingų ir mažų sprendimų viskas ir prasideda, jie paskatina susimąstyti, kad yra ir kitų lengvai prieinamų alternatyvų, kurios mažiau kenkia gamtai.”
„Misija: nulis” organizuojama Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojama Europos Sąjungos paramos lėšomis.
