Anot D. Tracevičiaus, visi infrastruktūros projektai gali būti laikomi dalijimosi ekonomikos pavyzdžiais, nes jais naudojasi daugybė žmonių: „Iš esmės, dalijimo ekonomika pradėjo plėstis nuo visuomenei skirtų projektų, tokių, kaip keliai, link mažesnių – gyvenamo būsto, automobilio, namų apyvokos daiktų nuoma arba dalijimasis.”

Šis naujas ekonomikos modelis siejamas ir su socialinių tinklų iškilimu, o šio ekonomikos modelio įmonių skaičius bei pelnas sparčiai auga. Skaičiuojama, kad daiktais ar paslaugomis tarpusavyje už pinigus Lietuvoje dalijasi kas penktas gyventojas. Tačiau kuo dalijimosi ekonomika gali būti naudinga gamtai ir pačiam žmogui?

Žmonėms nebereikia pirkti automobilio

Pirmiausia, dalijimosi ekonomika skatina mažiau vartoti ir gali būti suvokiama kaip alternatyvaus vartojimo forma. Dalijimosi ekonomika padeda žmonėms išvengti perteklinio vartojimo, tačiau taip pat padidina ir materialių daiktų, tokių kaip automobilis, efektyvumą.

Speciali vieta besidalijantiems automobiliu

„Pavyzdžiui, vidutiniškai automobilis apie 92 proc. laiko stovi tuščias, nenaudojamas. Protinga jį būtų „įdarbinti”, taip ne tik jis būtų išnaudojamas efektyviau, bet ir planetos resursų reikėtų mažiau. Arba, pavyzdžiui, resursų taip pat išeitų sutaupyti, jei keli žmonės kartu vyktų į darbą.

<...> Nemaža dalis jaunimo, gyvenančio didžiuosiuose Lietuvos miestuose, išvis atsisako turėti nuosavas transporto priemones, nes tam būtinumo nebėra. Privatus sektorius šį poreikį išsprendė – atsirado „CityBee”. Galima naudotis viešojo transporto sistema, o ten kur ji nepasiekia arba pasiekiama tik retai, galima naudotis „dalijimosi automobiliu”, – pasakojo D. Tracevičius.

Panašiu principu kaip „CityBee” veikia ir „Airbnb”. Daugybė žmonių gyvena dideliuose būstuose, kurių neišnaudoja pilnai ir gali trumpai ir lengvai nuomoti be didelių įsipareigojimų – taip padidindami savo būsto efektyvumą.

„Persikelkime prie namų apyvokos daiktų. Kam pirkti drėlę, kurią teks panaudoti tik kelis kartus. Daug pigiau ją išsinuomoti tik tam laikotarpiui, kuriam reikia. Juolab, kai gali pasirinkti nuomojamo įrankio modelį ir galingumą”, – teigia D. Tracevičius.

Domantas Tracevičius

Padeda sutaupyti pinigų bei Žemės resursų

Dar vienas D. Tracevičiaus įvardytas dalijimosi ekonomikos privalumas – mažesnis žmonių prisirišimas prie materialių daiktų. „Informacijai lengvai ir greitai plintant internetu ir atsirandant vis daugiau galimybių lengvai keliauti po visą pasaulį, vis mažiau žmonių nori prisirišti prie gyvenamosios vietos, būsto, automobilio, o ką jau kalbėti apie įvairius namų apyvokos daiktus.

<...> Kuomet prireiks, visi šie nuomojami daiktai ar paslaugos visada bus paruošti. Kažkas juos prižiurės, kai reikės ir sutaisys, tačiau to nereiks daryti patiems – taip sutaupant laiko”, – tikina pašnekovas.

Dalijimosi ekonomikos puikiais pavyzdžiais gali būti ir internetinės muzikos klausymosi bei filmų ir serialų platformos „Spotify” ir „Netflix”, kuriais „Sprinter tyrimai” duomenimis naudojasi ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, ar net socialiniame tinkle „Facebook” veikiančios daiktų, pavyzdžiui drabužių, mainymosi grupės.

Dalijimosi ekonomika
Foto: Shutterstock

Pagrindine dalijimosi ekonomikos „varomąja jėga” įvardijamas jaunimas – vadinamoji Y arba tūkstantmečio karta (angl. millennials) – 18–35 metų žmonės (kas trečias tokio amžiaus lietuvis per pastaruosius metus naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis), kuriems dalijimosi ekonomika ypač priimtina, nes padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir vietos namuose.

„Taigi, dalijimosi ekonomika ja besinaudojantiems žmonėms padeda sutaupyti ne tik pinigų, padidina materialinių resursų efektyvumą, bet ir tausoja Žemės resursus”, – apibendrino D. Tracevičius.