Augančios gyventojų pajamos, tolimesnė urbanizacija kuria ne tik pozityvesnes nuotaikas, bet ir primena apie tai, kad su ekonomikos augimu daugėja šiukšlių ir švaistymo. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2016 m. pasaulio miestai buvo atsakingi už 2,01 mlrd. tonų šiukšlių arba 0,74 kg kasdien vienam žmogui. Pagal dabartines tendencijas taip pat pateikiamos prognozės, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs 70 proc.

Šių metų vasaros pabaigoje 23 miestai pasirašė tarptautinės organizacijos C40 inicijuotą deklaraciją, kuria norima žengti vienu žingsniu arčiau miestų be šiukšlių link. Tarp pasirašiusių miestų pateko Oklandas, Katalonija, Kopenhaga, Dubajus, Londonas, Milanas, Montrealis, Navara, Niujorkas, Niuburiportas, Paryžius, Filadelfija, Portlandas, Roterdamas, San Franciskas, San Chosė, Santa Monika, Sidnėjus, Tel Avivas, Tokijas, Vankuveris ir Vašingtonas.

Iniciatyva pasižadėta iki 2030 m. atliekų kiekį, tenkantį vienam žmogui, sumažinti 15 proc. Kartu bus dirbama, kad iki minėtų metų šiukšlių, patenkančių į sąvartynus, kiekis butų sumažintas perpus (50 proc.), o perdirbama būtų 70 proc. atliekų.

Pernai aplinkosaugos konsultacijų bendrovė „Eunomia“ skelbė, kad kalbant apie šiukšlių rūšiavimą ir perdirbimą pasaulyje pirmavo Vokietija (perdirbama 56,1 proc. atliekų). Toliau penketo vietomis dalijosi Austrija, Pietų Korėja, Velsas ir Šveicarija.

Sąvartynas

Aplinkosaugos ir ekologijos problemų kelia ne tik šiukšlės, bet ir švaistomas ir išmetamas maistas. Skaičiuojama, kad beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra iššvaistoma. Negalima pamiršti, kad į sąvartynus patekęs maistas taip pat prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų atsiradimo. Tačiau teisingai panaudotos maisto atliekos gali tapti kompostu. Į šį klausimą atkreipti dėmesį taip pat žada minėtą deklaraciją pasirašę miestai.

Jie taip pat atkreips daugiau dėmesio į žiedinę ekonomiką, kuri vartojimo cikle leidžia kuo ilgiau išnaudoti jau esamas žaliavas ar produkciją.

Beatliekių miestų sulauksime ir Lietuvoje

Nors atliekų ir rūšiavimo sprendimai priklauso nuo savivaldos bei nacionalinės valdžios, čia didelę įtaką daro ir patys gyventojai. Paskutinė Aplinkos ministerijos gyventojų apklausa parodė, kad kol kas visas atliekas sako rūšiuojantys beveik pusė gyventojų.

Net 68 proc. gyventojų teigia turintys prie namų rūšiavimo konteinerius, tačiau patys rūšiuojantys prisipažįsta vos daugiau nei trečdalis gyventojų (47 proc.), apie trečdalis (36 proc.) nurodė rūšiuojantys dalį atliekų, o visiškai jų nerūšiuoja apie penktadalis šalies gyventojų (18 proc.).

Nors prie minėtos tarptautinės organizacijos C40 iniciatyvos kol kas nėra prisijungęs nė vienas Lietuvos miestas, VšĮ „Žiedinės ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius teigia, kad panašių sprendimų greitu metu galime sulaukti ir Lietuvoje. Pasak jo, jau keli miestai, vienas iš jų – Šiauliai, domisi galimybe siekti beatliekio miesto vardo.

Domantas Tracevičius

Pašnekovas džiaugėsi, kad šalyje judame gera linkme ir vis daugiau dėmesio skiriama atliekų daromai žalai.

„Judame į priekį ir labai tikimės, kad prie to prisidės ir nauja maisto atliekų surinkimo sistema. Taip pat yra toliau plečiama atskiros pakuotės surinkimo sistema“, – kalbėjo jis.

Kaip pabrėžė D. Tracevičius, gerėjančią situaciją rodo ir tai, kad mažėja buitinių atliekų kiekis, patenkantis į mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius.

„Atskirai surenkama vis daugiau atliekų. Tai ir depozito sistema, kuri puikiai veikia, ir iš gyventojų surenkamos plastikinės pakuotės, stiklas“, – vardijo pašnekovas.

Žiedinei ekonomikai atstovaujantis vyras taip pat paminėjo, kad reikia galvoti ne tik apie tai, kur patenka atliekos, bet ir apie tai, kaip padaryti, kad jų apskritai būtų mažiau. Čia, pasak jo, labai svarbu švietimas.

„Manau, kad švietimas – efektyviausia priemonė. Svarbu, pradėti dirbti su kuo jaunesniu žmogumi, nes jie noriai priima idėjas ir yra imlesni naujovėms. Be to, vaikai supranta aplinkos vertę, nėra apkrauti gyvenimo darbais ir rūpesčiais, o džiaugiasi aplinka ir nori ją išlaikyti tokią, kokia yra, arba padaryti ją švaresnę“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, kokios, jo nuomone, priemonės padėtų mažinti atliekų kiekį, D. Tracevičius paminėjo mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, tiems gamintojams, kurie pakuotėms naudoja perdirbtas žaliavas arba verslams, užsiimantiems taisymu (avalynės, drabužių, buitinės technikos ir pan.).

„Tuomet nebūtų tiek daug išmetama, o prekės tarnautų ilgiau“, – argumentavo jis.

Sąmoningumas auga, bet tobulėti dar yra kur

Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis įsitikinęs, kad kalbant apie išmetamų šiukšlių kiekį labai svarbus žmonių sąmoningumas ir galimybė rūšiuoti atliekas. Pašnekovas pastebi, kad žmonių, ypač jaunimo, sąmoningumas didėja, tačiau, jo nuomone, atliekų rūšiavimo infrastruktūra dar nėra tobula.

Alfredas Skinulis

„Šiuo metu ne visiems gyventojams, ypač kai kurių miestų daugiabučių gyventojams, patogu rūšiuoti atliekas, nes konteineriai yra ganėtinai toli nuo gyventojų būsto arba konteinerių yra per mažai ir jie greitai prisipildo atliekomis“, – pastebėjo jis.

Pasak pašnekovo, valdžia prie švaresnės aplinkos galėtų taip pat papildomai prisidėti.

„Galima būtų išplėsti atliekų srautą, kuriam sutvarkyti būtų taikomas gamintojų atsakomybės principas. Gamintojai ir importuotojai tiesiogiai arba per jiems atstovaujančias ne pelno siekiančias organizacijas organizuoja bei finansuoja gaminių ir pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą. Jie taip pat vykdo visuomenės informavimą ir švietimą šių atliekų tvarkymo klausimais. Lietuva į tokių tvarkomų atliekų sąrašą galėtų įtraukti, pavyzdžiui, drabužius, baldus ir taip toliau“, – svarstė A. Skinulis.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad atliekų tvarkymas nėra pigus, todėl būtina siekti kuo geresnių rezultatų rūšiuojant atliekas pirminiame etape.

Nors tobulėti yra kur, A. Skinulis Lietuvos situaciją šioje srityje vertina pakankamai gerai: „Lietuva per kelerius metus pasiekė puikių rezultatų, kai pradėjo veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Turbūt kiekvienas gyventojas pastebi, kad panaudotų metalinių, stiklinių ir plastikinių gėrimų pakuočių komunalinių atliekų konteineriuose gerokai sumažėjo. Šis pavyzdys puikiai įrodo, kad sukūrus gerą infrastruktūrą ir sąlygas, gyventojai linkę tinkamai pasirūpinti atliekomis“.

Perdirbimui paruoštos skardinės
Foto: AM

Taip pat, pasak jo, Lietuvai gana gerai sekasi rūšiuoti nešiojamųjų akumuliatorių ir baterijų, kurios montuojamos kompiuteriuose, TV pulteliuose, mobiliuose telefonuose, atliekas.

Vis dėlto, kalbant apie atliekų perdirbimo lygį, Lietuva dar gerokai atsilieka nuo Vokietijos, kuri Europos Sąjungoje lyderiauja.

„Pirmiausiai visuomenė turi siekti, kad apskritai susidarytų kuo mažiau atliekų – kuo mažiau atliekų susidarys, tuo mažiau jų reikės rūšiuoti ir perdirbti. Pavyzdžiui, gyventojai prekybos centre galėtų naudoti kuo mažiau pakuočių maistui. Taip pat itin svarbu skirti didelį dėmesį pirminiam atliekų rūšiavimui, nes į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius patekusios atliekos yra skirtos deginti“ – pabrėžė A. Skinulis.