Net dvi saulės jėgaines įsirengęs S. Jurkonis pasakoja, kad visuomet domėjosi atsinaujinančios energetikos technologijomis ir saulės elektrinė jam – joks eksperimentas. Idėja, kad turėdamas saulės elektrinę gali pats pasigaminti elektros nepriklausomai nuo valstybės ar kitų šaltinių, o vėliau ją panaudoti savo reikmėms, labai žavėjo S. Jurkonį.

„Sekdavau rinką. Vieną elektrinę pastatėme anksčiau – prieš 6 metus, kitą baigėme statyti gruodį. Pirmoji elektrinė – 30-ies kW, pastatyta tada, kai dar buvo galimybė tokio galingumo saulės jėgaines statytis fiziniams asmenims ir pardavinėti elektrą valstybei. O naujoji 5 kW saulės jėgainė įrengta pagal gaminančio vartotojo schemą“, – pasakoja Simonas.

Dabar žymiai paprasčiau

Palyginęs tėvų sodyboje įsirengtas saulės elektrines, S. Jurkonis, pasakoja, kad dabar saulės elektrinės įsirengimo procesas ir paprastesnis ir trumpesnis: „Prieš 6 metus, kai įsirenginėjome pirmąją elektrinę, užtrukome ilgiau. Dabar žymiai lengviau, ypač jei įsirenginėji 5 kW saulės elektrinę. Anksčiau reikėjo daugiau leidimų ir patvirtinimų. O dabar pastatai, informuoji „ESO“, kad pastatei, prijungei ir viskas. Čia labai gerai.“

Apytiksliai skaičiuodamas, Simonas nurodė, kad įsirengdamas didesnę saulės jėgainę jis užtruko apie 2–3 mėnesius vien tik tvarkydamas dokumentus, o ir informacijos buvo dar labai mažai: „Teko daug pačiam domėtis, ieškoti, skambinti ir klausti. Dabar, manau, informacijos yra jau pakankamai.“

Abi S. Jurkonio elektrinės nukreiptos į pietus, idealu, kuomet stogas yra išsidėstęs 30 laipsnių kampu, tuomet metinis sugeneruojamas elektros kiekis yra didžiausias. „Iš vieno elektrinės kilovato sugeneruojama apie 1000 kilovatvalandžių“, – teigia pašnekovas.

Saulės jėgainės
Foto: Asmeninio arch. nuotr.

Žiemą elektrinė pagamina 10 kartų mažiau

Anot Simono, prieš pusę metų pradėjęs domėtis, kiek kainuotų įsirengti 5 kW saulės jėgainę, jis pastebėjo, kad kainos svyruoja žymiai – už tokio galingumo elektrinę, penkiose skirtingose įmonėse buvo prašoma nuo 6 iki 9 tūkst. eurų: „Nors jėgainių techniniai parametrai panašūs.“

Saulės elektrines įrenginėjantys rangovai, remiantis S. Jurkonio patirtimi, gali padėti ir su kai kuriais biurokratiniais klausimais – sutvarkyti reikalingus dokumentus ar padėti juos tvarkančiam savarankiškai.

„Jei kalbėtume apie mažesniąją saulės jėgainę, tai tėvų namas per metus sunaudoja apie 10 tūkst. kilovatvalandžių – tam, kad pasigamintume 100 proc. reikalingos elektros energijos, mums 5 kW saulės elektrinės neužtenka – reiktų 10 kW. Todėl ateityje planuojame prasiplėsti ir pridėti dar 5 kW saulės elektrinę“, – pasakoja Simonas.

Priežiūros saulės jėgainėms reikia nedaug. Gali kilti sunkumų tik žiemą, kuomet elektrinė yra apsnigta – ant stogo esančią saulės jėgainę jau būtų sunku nuvalyti.

„Žinoma, žiemą elektrinė pagamina 10 kartų mažiau elektros per mėnesį nei vasarą. Bet reiktų žiūrėti pagaminamos elektros metinį kiekį, tuomet pasiskaičiuoji, kiek tu pagamini vasarą „pertekliaus“ ir atiduoti jį į tinklus „pasaugoti“ ir kiek sunaudoji žiemą“, – sako S. Jurkonis.

Nuvilia nesikeičianti finansavimo schema

Prakalbus apie „pasaugojimo“ mokestį, taikomą gaminančio vartotojo schemoje – kuomet už perteklinę pagamintą kilovatvalandę, atiduodamą „pasaugoti“ į elektros tinklus yra sumokama po 3–4 centus – Simonas nurodė, kad toks mokestis – per didelis: „Pavyzdžiui, Lenkijoje „pasaugojimo“ mokestis yra bene per pus mažesnis. Jei šis mokestis būtų mažesnis, tai būtų didesnė paskata žmonėms.“

Pagrindiniu trūkumu, įsirengiant saulės jėgainę, Simonas įvardijo tinkamos finansavimo schemos nebuvimą – vyro nuomone, ji turėtų būti paprastesnė ir labiau prieinama: „Pavyzdžiui, bankai – kaip prieš 6 metus, taip ir dabar žiūri labai skeptiškai į saulės elektrinių finansavimą ir siūlo imti vartojimo paskolas – trumpam laikotarpiui ir su didelėmis palūkanomis. Taigi, žmonės yra priversti tai daryti tik iš savo kišenės.“

Nepaisydamas šių trūkumų, Simonas teigia, kad įsirengti saulės elektrinę rekomenduoja visiems – ir draugams, ir kolegoms darbe – ypač turintiems ką investuoti.

Saulės jėgainės
Foto: Asmeninio arch. nuotr.

Investicija dar neatsipirko

Prieš 6 metus įrengta 30 kW saulės jėgainė Simonui dar neatsipirko: „Dar prireiks 2–3 metų, kad atsipirktų. Reiktų nepamiršti, kad tada, prieš 6 metus ir kainos buvo visai kitokios, taigi, ir investicija buvo kitokia. Man regis, tada buvo viskas brangiau kokius 2 kartus.

Supirkimo tarifai atrodo, kad tuomet buvo dideli, daugelis mano, kaip čia gali dar neatsipirkti, bet tada primenu, kad ir investicijos visai kitokios buvo. Taip pat juk gautos pajamos yra apmokestinamos mokesčiais – valstybė tarsi moka tą tarifą, bet iš jo ir išskaičiuoja.”

Skaičiuodamas, kada atsipirktų naujoji 5 kW saulės jėgainė pašnekovas teigia, kad tai taip pat užtruks apie 10–11 metų. Ateityje Simonas planuoja ne tik papildomą 5 kW saulės jėgainę, bet ir pasistatyti kaupimo baterijas – akumuliatorius: „Tada turėsime elektrą, kai kiti, dėl kokios nors avarijos ar kitos priežasties, jos neturi.“

Simonas Jurkonis
Foto: Asmeninio arch. nuotr.

Su elektromobiliu – jau 60 tūkst. kilometrų

Minėtąjį elektromobilį, kurį įkrauna irgi pagaminta saulės elektrinių elektra, S. Jurkonis vairuoja jau kiek daugiau nei dvejus metus. Pirmą kartą elektromobilį išbandė 2013-aisiais, kuomet dar gyveno Liuksemburge: „Pamačiau, kad technologijos yra tiek pažengusios, kad nebereikia nieko aukoti tam, kad galėtum vairuoti elektromobilį.“

Simonas teigia, kad elektromobilyje atranda viską – ir pažangią technologiją, ir patinkančią išvaizdą, dizainą. Vyras tikina, kad per dvejus metus su elektromobiliu jau nuvažiavo apie 60 tūkst. kilometrų.

Pašnekovas įsitikinęs, kad ateityje daugelis mūsų važinės elektromobiliais bei gaminsis elektros energiją patys, pasitelkę atsinaujinančius šaltinius.