„Pastebimas išaugęs dėmesys medžiagoms, iš kurių yra pagaminta pakuotė, taip pat domimasi apie pakuotės gyvavimo trukmę, ar ją galima rūšiuoti, perdirbti, todėl stengiamės rasti atsakymus į visus klausimus, kurie vartotojams kelia rūpestį“, – pasakoja „Tetra Pak“ ypatingai svarbių klientų vadybininkė Baltijos šalyse Laura Latišonoka.
Vartotojų nuomonė – priežastis keistis
Ekonominiai veiksniai, anot L. Latišonokos, paveikė vartojimo tendencijas visame pasaulyje – jei anksčiau Baltijos šalyse dauguma pirkėjų pieną ar sultis rinkdavosi 1 litro pakuotėse, dabar auga ir mažesnių pakuočių vartojimo tendencija, pavyzdžiui, 250 mililitrų pakuotės: „Tai galima paaiškinti dėl besikeičiančio gyvenimo ritmo – esame užsiėmę, aktyvūs, skubame ir dažnai nespėjame laiku pavalgyti. Visa tai galima pavadinti „On The Go“ (liet. kelyje) tendencija.“
Svarbiu „varikliu“ pasikeitimams L. Latišonoka nurodė vartotojus – net 85 proc. žmonių pasaulyje mano, kad aplinkos apsaugos tema laikui bėgant taps vis svarbesnė: „Lietuviai mano lygiai taip pat. Kaip rodo mūsų kasmetinė apklausa, šiais metais 76 proc. lietuvių teigė, jog tvarumo tema tampa vis svarbesnė. Net 60 proc. lietuvių nurodė, jog įmonės taip pat užima svarbią rolę kovojant su klimato kaita – tai skatina keistis.“
Bendrauti su vartotojais, anot pašnekovės, dabar yra gana paprasta, dėl socialinių tinklų išplitimo. L. Latišonoka nurodo, kad 58 proc. žmonių visame pasaulyje pasinaudoja galimybe išsakyti savo nuomonę rašydami komentarus: „Kreipiame daug dėmesio į tai, ką žmonės sako mūsų „Facebook“ paskyroje rašydami žinutes ar komentaruose.“
Svarbi verslo strategijos kryptis
2017 metais 90 proc. įmonių patvirtino, kad aplinkos apsauga yra viena iš svarbiausių jų verslo strategijų dalių. „Tetra Pak“ įmonės vienas iš tikslų yra sumažinti klimato kaitos poveikį 2020 metais, bandant pasiekti 2010-ųjų metų lygį.
2016 metais „Tetra Pak“ tapo pirmąja įmone maisto pakavimo pramonėje, kuri turi savo klimato poveikio mažinimo tikslus, patvirtintus „Science Based Targets“ iniciatyvos. Tikslai yra laikomi moksliškai pagrįstais, jei jie atsižvelgia į dekarbonizavimo (CO2 mažinimo – DELFI) procesą, kuris reikalauja išlaikyti globalią temperatūrą žemiau 2 laipsnių, palyginti su ikiindustrinės temperatūros lygiu.
„Laimei, moksliškai pagrįsti tikslai jau tampa standartine verslo praktika. Tikimės sumažinti daromą poveikį aplinkai nuo gamybos pradžios iki pat pabaigos – per visą grandinę. Taip apimamos ne tik šiltnamio efektą sukeliančios dujos, bet taip pat ir išteklių panaudojimas, atliekos, vanduo ir chemikalai“, – sako pašnekovė.
Pirmaujame tarp Baltijos valstybių
Pašnekovė pasakoja, kad didžiausių pokyčių šiuo metu vis dar reikia plastiko rūšiavime. Europoje surinkti plastiko kiekiai buvo eksportuojami į Kiniją, tačiau dėl šiais metais įvestų apribojimų, šis procesas tapo tikru iššūkiu. L. Latišonoka teigia, kad dabar būtina užtikrinti dar didesnius perdirbimo pajėgumus Europoje.
Nuo 2015-ųjų „Tetra pak“ rinkai pristatė atsinaujinančią pakuotę, pagamintą iš kartono bei bioplastiko. Anot L. Latišonokos, norint tinkamai surūšiuoti tokias pakuotes, žmonėms pakaktų išmokti teisingai rūšiuoti.
„Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Lietuva turi specialų teisiškai įpareigojantį tikslą, kad 15 proc. visų kombinuotų kartoninių pakuočių turi būti perdirbtos ir tai pavyksta padaryti. Lietuva – labiausiai pažengusi pakuočių rūšiavimo bei perdirbimo srityse, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Gėrimų pakuotės daugiausiai surūšiuojamos Lenkijoje“, – sako pašnekovė.
Tiria visas medžiagas
Anot L. Latišonokos, „Tetra Pak“ investavo į pakuočių iš kartono, skardinių ir stiklo „gyvenimo ciklų“ analizę – tai kiekvieno tipo pakuočių tyrimas nuo atsiradimo iki pabaigos: „Buvo atidžiai stebima, iš kur ateina žaliavos, kaip pakuotės yra gaminamos, kaip jas apdoroja maisto produktų gamintojai, ar vartotojams jas lengva surūšiuoti, o vėliau perdirbti.
Nors tiek kartoną, tiek stiklą galima perdirbti, maistinės kartono pakuotės per visą savo gyvavimo ciklą sukuria 5 kartus mažiau anglies dioksido nei stikliniai buteliai. Kartoninės pakuotės pienui ir sultims, palyginti su PET buteliais, vidutiniškai sukuria dvigubai mažiau anglies dioksido.
Žaliavas, reikalingas pakuotėms gaminti, įmonė gauna iš FSC – Forest Stewardship Council (Miškų valdymo taryba – nepriklausoma pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, siekianti skatinti darnią miškų priežiūrą – DELFI) sertifikuotų miškų ir kitų prižiūrimų šaltinių.
Numato svarbią permainą
L. Latišonoka tikina, kad pakuotė turi turėti kaip įmanoma mažesnę įtaką klimatui. Pakuotė, kuri mažai sveria, savo sudėtyje turi daug augalinio pagrindo žaliavos bei yra lengvai rūšiuojama, laikoma pačiu geriausiu sprendimu aplinkai.
„Didiname augalinės kilmės ir atsinaujinančių žaliavų kiekius. Pavyzdžiui, naudojami plastikiniai dangteliai, kurie yra pagaminti iš bioetanolio, kuris gaminamas panaudojant cukranendres, naudojamas laminavimo plastikas, taip pat pagamintas iš bioetanolio. Dar vėliau, šiais metais, mes pristatysime popierinius šiaudelius, kurie pakeis plastikinius, pridedamus prie sulčių pakelių“, – pokyčius, kuriems įtakos turi ir sąmonėjantys vartotojai, nurodo pašnekovė.
Atsakydama, kas dar tolimesnėje ateityje laukia kombinuotų „Tetra pak“ pakuočių, galbūt jos bus net uždraustos, L. Latišonoka apgailestavo, kad rinkoje vis dar vyrauja nuomonė, kad tokias pakuotes sunku perdirbti: „Apmaudu, kad šis neteisingas mitas apie kombinuotas pakuotes yra nuolat kartojamas. Laminavimo medžiaga, kurią mes naudojame gėrimų pakuotėms, svarbi kartono stiprumui bei apsaugai.
Plonas plastikinis sluoksnis atskiria produktą bei kartono žaliavą ir užtikrina puikią apsaugą nuo deguonies ir šviesos poveikio. Taip užtikrinamas ilgas galiojimo laikas bei mažinamas maisto švaistymas. Tokią pakuotę labai lengva perdirbti, nes popieriaus pluoštas ir plastikas atsiskiria naudojant tik vandenį.“
