VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius pasakoja, jog kompostuoti tikrai nesudėtinga, o dar ir labai naudinga: „Kompostuodami galime pasigaminti kompostą ir juo tręšti savo daržą. Mes, trešdami savo daržą, kitus augalus namie ir lauke – net vaismedžius, sutaupome dar ir pinigų – pirkti nieko nebereikia.
<...> Tai švariausias būdas sutvarkyti savo maisto atliekas – niekas taip gerai neatskirs ir nepagamins komposto, kaip pats žmogus savo namuose. <...> Kompostuodami namuose po to geriau suprantame, kaip visi tie procesai žemėje vyksta – koks tas uždaras biologinis ciklas.“
Komposto dėžėje – augantys moliūgai
Pirmoji kompostinė, kurią D. Tracevičius aprodė – paprastesnė. Ji atvira, nėra kažkuo išskirtinė ar sunkiai prižiūrima. Iš senų lakštų suręstos komposto dėžės sienelės, ji padalyta į dvi dalis – į jas keliauja visos žaliosios atliekos iš sodo ir daržo – nupjauta vejos žolė, išravėtos piktžolės, medžių šakelės ar augalų stiebai po genėjimo.
Pašnekovas pasakoja, jog norint kompostuoti, galima tai daryti ir išsikasus duobę žemėje: „Jeigu norisi, galima iškastą duobę papuošti – išgrįsti akmenėliais ar šalia gėlę pasodinti, – juokauja Domantas, – tačiau paprasčiausia yra tiesiog išsikasti duobę ir dėti į ją visas suyrančias atliekas – iš virtuvės ar sodo. Jos toje duobėje to truputį pačios skaidosi. Jei pastebėsite, kad kompostavimo duobėje per sausa – šiek tiek palaistykite.“
Norėdamas kompostinę šiek tiek papuošti ir panaudoti joje esančias naudingas medžiagas, Domantas tiesiog pasėjo joje moliūgus – šie augalai labai mėgsta derlingą žemę, todėl puikiai auga ir komposto dėžėje. D. Tracevičius tikina, jog moliūgai ne tik papuošia, bet ir paskatina kompostavimo procesus: „Čia jiems ideali vieta augti.“
Daug priežiūros nereikia
„Kompostinės priežiūra priklauso nuo to, kiek esate pasiruošę įdėti pastangų ir kokį produktą norite gauti“, – tikina Domantas. Jeigu ketinate tik sutvarkyti savo maisto bei žaliąsias atliekas ir jomis neužteršti mišrių bei rūšiuojamų atliekų, tuomet didelių pastangų nereiks, tačiau ir gautas kompostas nebus toks kokybiškas ar pilnai suiręs.
Tuomet, pasakoja D. Tracevičius, žaliąsias atliekas galima tiesiog krauti atviroje lauko komposto dėžėje ir palikti natūraliai irti. Kadangi procesas labai natūralus, jis ir užtrunka ilgiau – kompostu naudotis galima tik po ilgesnio laiko.
Jei norima pasigaminti kokybiškesnį kompostą ir pagreitinti procesą, tuomet vertėtų kompostinę palaistyti – užtikrinti tinkamą drėgmės lygi, ir atliekas joje pamaišyti. Domantas pripažino, jog jo kompostinė lauke jau yra per sausa – norint kompostavimo procesą joje paspartinti, reiktų ją palieti.
Šalia atviros, savadarbės komposto dėžės, Domantas aprodo ir dvi kitas komposto talpyklas – jose jis laiko jau seniau susidariusį kompostą, kurį panaudoja augindamas daržoves, vaisius ir kitus augalus: „Susidariusio komposto neišmetame, saugome.“
Kompostuoja ir mėsą, ir žuvį
Kitas kompostavimo būdas, kurį pristatė D. Tracevičius, plastikinėje komposto dėžėje. Tokioje kompostinėje pašnekovas kompostuoja visas virtuvės ir namuose susidarančias atliekas – vaisių, daržovių likučius bei lupenas, kiaušinių lukštus, mėsos, žuvies ar kitų maisto produktų likučius, net kambaryje augančio paparčio lapus ar apskabyto kaktuso dalis.
Į tokią kompostinę gali keliauti ir smulkintas popierius ar ne per storas kartonas. Domantas pasakoja, kad šias atliekas išmeta į atskirą šiukšlinę jau virtuvėje ir patikina, jog nemalonūs kvapai nesusidaro – svarbiausia reguliariai šiukšlinės turinį išpilti į kompostinę.
„Aišku, nereiktų į kompostinę mesti vienos rūšies atliekų per daug – turi būti palaikoma įvairovė ir balansas, kitaip procesas sustos. Jeigu matome, kad kompostinėje nemažai mėsos atliekų, reiktų jas sumaišyti su nupjauta žole ar šakomis iš sodo – visa tai reikalinga tam, kad būtų tinkamas anglies ir azoto santykis“, – pataria pašnekovas.
Išpylus atliekas į kompostinę, reiktų jas apmaišyti su kitomis – taip geriau pasiskirstys naujosios „kompostinės narės“. D. Tracevičius nepatartų virtuvėje susidarančias atliekas pirmiausia dėti į bioskaidžius, kompostuojamus maišus – nors jie sunyksta ir suyra, tačiau tai dar labiau sulėtina kompostavimo procesą. Po metų, nededant jokių papildomų pastangų, tokioje kompostinėje jau susidaro kompostas, kurį galima įmaišyti į žemę sodinant augalus ar juos tiesiog patręšti.
Stiprus kvapas gali būti ženklu
Bene pagrindiniu netinkamo kompostavimo požymiu D. Tracevičius išskyrė kvapus: „Bene vienintelis indikatorius kompostinėje – kvapas. Tuomet reiktų patikrinti, ar kompostinėje nėra drėgmės pertekliaus, ar nėra kompostuojamos tik mėsos ar žuvies atliekos – galbūt kažkurių yra per daug ir kompostinėje nebėra likusio balanso.“
Jei komposto dėžėje per daug drėgna – vertėtų įdėti plėšyto popieriaus ar sausos žolės. Jei matomas per didelis kiekis mėsos atliekų, tuomet vertėtų į kompostinę įdėti daugiau „rudųjų atliekų“ – šakų, jau minėtosios žolės ar šieno. „Drėgmė neleidžia orui patekti į kompostinę ir tuomet vyksta anaerobinis procesas, tuomet išsiskiria metano dujos, kurios sukelia šiltnamio efektą“, – patikslina Domantas.
Komposto dėžės viduje, atliekoms yrant, susidaranti temperatūra gali pasiekti ir 45 laipsnių Celsijaus. Nors žiemą tiek atviroje, tiek uždaroje kompostinėse irimo procesai sustoja, tačiau visos virtuvės ir kitos susidarančios atliekos ir šaltuoju metų laiku keliauja į jas: „Žiemą irgi visos mūsų skaidžios atliekos keliauja į kompostines. Nors pats kompostavimo procesas sustoja, nesustojame mes“, – juokavo pašnekovas.
Kompostuoti ketinantiems bute bene geriausias kompostavimo būdas būtų kompostavimo maišas arba tam tikra talpa ir Kalifornijos sliekai – šių skaidytojų pagalba galima išvengti nemalonaus kvapo, o ir pats procesas bus greitesnis. Tačiau D. Tracevičius tikina, jog nenorintiems namuose turėti tokių gan neįprastų augintinių, yra sprendimo būdas, deja, gana brangus: „Yra toks mechaninis kompostavimo aparatas, kuris gan nemažai kainuoja.
Tačiau į jį daug atliekų neįdėsi, o ir procesas nėra labai greitas. Tai taip pat užtrunka. Šis apartas gana populiarus JAV, tokie alternatyvūs variantai yra, bet jų gana mažai ir jie dar nėra pakankamai veiksmingi. Visgi, norintiems kompostuoti bute, siūlyčiau įsigyti nedideles kompostavimo dėžes, kurias būtų galima laikyti ir balkone.“
