Kaip skelbiama pranešime spaudai, visos baterijos turi du bendrus komponentus, iš kurių ir atsiranda galia: elektrolitas ir sunkieji metalai. Universalus baterijų pritaikymas lėmė, kad dalies jų net nebepastebime, lygiai taip pat, kaip nepastebimas lieka sąvartynuose kasmet atsirandančių baterijų kiekis, kol tai tiesiogiai neatsiliepia žmonių sveikatai ar žala gamtai.
Ekspertai dalijasi įdomiais faktais apie baterijų sudėtį ir panaudojimą „antram gyvenimui“ perdirbant bei įspėja apie galimas grėsmes neatsakingai atsikratant baterijomis.
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovės Lauros Vanagienės, baterijos yra visiškai saugios, kai yra tinkamai naudojamos ir jomis tinkamai atsikratoma.
„2017 m. Lietuvoje EPA surinko 42 tonas baterijų, tačiau dalis panaudotų baterijų, deja, išmetama ne į secialius konteinerius, o patenka į aplinką ar sąvartynus. Baterijose yra švino, kadmio, nikelio, net gyvsdidabrio ir kol visi šie metalai lieka viduje – pavojaus žmogui ir aplinkai nekelia, tačiau neatsakingai išmetus bateriją, jos išorinį apvalkalą gali pažeisti net ir pravažiuojantis automobilis, šiukšliavežis. Tuomet visos šios kenksmingos medžiagos patenka į aplinką – čia ir kyla didžiausias pavojus“, – sako L. Vanagienė.
Tai gali įvykti per oro ar vandens taršą, netinkamas maisto produktų ar vaistų pakuotes. Per 3–6 savaites sąlytis su švinu gali sukelti galvos skausmą, vėmimą, nemigą geležies trūkumą ar net mokymosi sutrikimus vaikams. Gyvsidabris gali paveikti plaučius, inkstus, smegenis ar odą, sukelti nuovargį, depresiją, vangumą. Ir tokie negalavimai lydi tik tuomet, jei medžiagos kiekis nedidelis.
L. Vanagienė sako, jog visų tipų baterijos tinka perdirbimui ir dažniausiai gautos medžiagos panaudojamos kitų baterijų gamybai ar kituose pramonės sektoriuose.
„Pavyzdžiui, perdirbant rūgštinį automobilinį akumuliatorių gautas plastikas panaudojamas kitų baterijų gamybai, o sieros rūgštis neutralizuojama pramoniniu junginiu, panašiu į buitinę sodą. Neutralizavimas rūgštį paverčia vandeniu, jis išvalomas ir patikrinamas pagal vandens švaros standartus.
Arba ta pati sieros rūgštis gali būti perdirbama ir paverčiama natrio sulfato milteliais, naudojamais skalbinių plovikliuose, stiklo ir tekstilės gamyboje“, – sako EPA atstovė, pabrėždama, kad atsakingas baterijų ar elektronikos prietaisų atsikratymas, rūšiavimas užtikrina sveiką ciklą, kuomet be reikalo neeikvojami gamtos ištekliai, o nebenaudingi daiktai praverčia kitų daiktų gamyboje.
Ličio jonų baterijos, naudojamos telefonuose, kompiuteriuose, daugelyje elektrinių dviračių taip pat yra 100 proc. perdirbamos. Išgaunamas kobalto ir ličio druskos koncentratas, varis, aliuminis ir plastikas bei nerūdijantis plienas ir visa tai gali būti iš naujo panaudota.
Smulkiąją elektroniką, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvus, ausines, žibintuvėlius, bei baterijas galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: bibliotekose, prekybos centruose, pašto skyriuose ir pan.
Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika, pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės, nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete.
