Kaip skelbiama pranešime spaudai, 2014 m. 44 proc. visų Europos Sąjungos buitinių atliekų buvo perdirbama ar kompostuojama. Galiojančios taisyklės įpareigoja iki 2020 m. ES valstybėse šią dalį padidinti iki 50 proc. Pagal atnaujintas EP priimtas taisykles ši dalis didės iki 55 proc. 2025-aisiais, 60 proc. 2030-aisiais bei 65 proc. 2035 m.
Savo ruožtu iki 2024 m. visi gyventojai privalės išrūšiuoti biologines atliekas, o iki 2025 m. tekstilės ir pavojingas atliekas.
Taisyklės apribos ir į sąvartynus išmetamų buitinių atliekų dalį: 2035 m. juose galės būti šalinama tik 10 proc. atliekų. Šiuo metu Kipre, Kroatijoje, Graikijoje, Maltoje ir Rumunijoje į sąvartynus išmetama daugiau kaip 75 proc. buitinių atliekų, o Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Olandija, Suomija ir Švedija sąvartynų beveik nenaudoja. 2016 m. Lietuvoje buvo perdirbta 50 proc. atliekų, 18 proc. jų buvo sudeginta, o 31 proc. išmesta į sąvartynus.
Europarlamentarai taip pat nustatė maisto atliekų mažinimo tikslus. Dabar jos kasmet sudaro 89 mln. tonų, arba 180 kilogramų vienam gyventojui. ES valstybės turės siekti, kad iki 2025 m. jų sumažėtų 30 proc., o iki 2030-ųjų 50 proc., palyginti su 2014 m. kiekiu. Tam būtina papildomai skatinti perskirstyti nepanaudotą maistą, taip pat aktyviau informuoti visuomenę apie frazių „suvartoti iki...“ ir „geriausias iki“ skirtumą, įsitikinę europarlamentarai.
Šios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas.
Šie sprendimai tai dalis ES žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinio. „Žiedinė ekonomika nėra vien tik atliekų valdymas, bet ir galimybė iš naujo panaudoti žaliavas bei taupyti išteklius“, – pažymėjo EP pranešėja Simona Bonafč (Socialistai ir demokratai, Italija).
