Iki rūšiavimo konteinerių – porą kilometrų

Aplinkos ministerijos užsakymu kiekvienais metais atliekamas rūšiavimo tendencijų tyrimas parodė, kad pernai tik dalį atliekų rūšiavo 40 proc. gyventojų. Visiškai atliekų nerūšiavo 18 proc. gyventojų.

Kauno rajone, Šlienavos kaime, individualiame name gyvenanti Vytautė tikina, jog pusės atliekų surūšiuoti neišeina: „Aš rūšiuoju, bet ne visada. Tik apie 50 proc. atliekų surūšiuoju. Neturime visų reikiamų konteinerių. Artimiausi rūšiavimo konteineriai yra už kokių 2 kilometrų, mokyklos kieme. Todėl namuose rūšiuojame tarą, turime savo kompostinę, rūšiuojame popierių ir kartoną. Kur dėti stiklą ir plastiką, neturime.“

Samylų seniūnijos, kuriai priklauso minėtasis Šlienavos kaimas, seniūno pavaduotoja Daina Kasperavičienė teigia, jog, jos nuomone, pašnekovė net negyvena minėtame kaime: „Manome, kas tikrai rūšiuoja atliekas, jiems nesunku tai padaryti ir nutolus nuo savo gyvenamosios vietos. Bet, jeigu jūs tikrai užkalbinote gyventoją iš Šlienavos kaimo, tai rūšiavimo konteineriai tikrai nėra nutolę nuo jos gyvenamosios vietos per porą kilometrų, nes jie dar pastatyti ir prie senųjų Šlienavos kapinių. O jeigu gyventoja gyvena nutolusi tokiu atstumu (nuo rūšiavimo konteinerių – DELFI), tai ji gyvena tikrai kitame kaime.

Dauguma Šlienavos kaimo gyventojų rūšiuoja atliekas, nes savivaldybė yra jiems neatlygintinai pastačiusi mėlynus konteinerius, skirtus plastikui ir popieriui, bei specialius maišus, skirtus stiklui, kurie neatlygintinai išvežami kas antrą savaitę. Kiekviename kaime pastatyti ir specialūs dideli konteineriai rūšiavimui, reikia tik noro ir sąmoningumo tai daryti.“
Surūšiuotas stiklas

Apie specialius maišus, skirtus stiklui, Vytautė tikina taip pat negirdėjusi bei tokio namuose neturinti. Dar kartą patikrinus rūšiavimo konteinerių nuotolį nuo merginos namų žemėlapyje – tiek prie mokyklos, tiek prie D. Kasperavičienės paminėtų senųjų kaimo kapinių – matome, jog atstumas išlieka toks pats – apie 2 kilometrus.

Rūšiavimas studentų bendrabučiuose – sąmoningumo klausimas

Jaunuoliams, gyvenantiems studentų bendrabučiuose, kaip tikina studentė Brigita, rūšiuoti atliekas taip pat pakankamai sudėtinga: „Gėda prisipažint, bet nerūšiuoju. Esu ketvirto kurso studentė, tebegyvenu bendrabutyje ir rūšiavimas man kainuotų daugiau laiko ir pastangų, nei turėtų kainuoti toks elementarus dalykas. Gyvenu 12-ame aukšte, liftai dažnai būna sugedę, o jei jau pasiryžčiau rūšiuoti, tektų skirti tam daug laiko, kol pasiekčiau rūšiavimo konteinerius, kurie yra kieme.

Tikiu, kad dauguma studentų pasakytų tą patį – visi čia meta atliekas į bendrus maišus. Tam, kad pasikeistų situacija bendrabučiuose, tikriausiai padėtų tokia iniciatyva, kad kiekviename aukšte būtų atskiros talpos skirtingoms atliekoms.“

Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys, atsakydamas į klausimą, kaip studentai bendrabučiuose yra skatinami rūšiuoti, teigia, jog atliekų rūšiavimas yra visų studentų bendrabučiuose sąmoningumo klausimas.
Saulėtekio bendrabučiai

„Šalia bendrabučių stovi rūšiavimui skirti konteineriai, įvairias tai skatinančias akcijas periodiškai inicijuoja Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. Viena tokių vykdytų programų „Darnus universitetas” buvo skirta didinti studentų sąmoningumą darnaus vystymosi klausimais, ji suteikė galimybę studentams įsilieti ir į aplinkosauginę veiklą. Be to, VU SA iniciatyva daugėja taškų rūšiuoti ne tik atliekoms, bet ir įvairiai elektronikos technikai, baterijoms“, – pasakoja E. Spūdys.

Dar kartą pasiteiravus VU studentų bendrabutyje gyvenančios Brigitos, ar jai yra tekę girdėti apie minėtąsias akcijas, mergina patiko, jog apie jas nieko nežino: „Manau, kad galbūt jos tiesiog buvo prastai ištransliuotos.“

Atgraso net taromatai

„Vienu metu su žmona rūšiavome, tačiau tada persikėlėme gyventi į kitą vietą, kur nebuvo rūšiavimo konteinerių – tada ir nustojome rūšiuoti. Paskui konteineriai atsirado, tačiau rūšiuoti taip vėl ir nebepradėjome. Virtuvėje irgi trūksta vietos trims skirtingiems maišams, o ir į atskirus konteinerius mane nervina kaišioti šiukšles. Dabar paprastai prisikrauni maišą ir išmeti – nesuki galvos, minimalus sąlytis su konteineriu.

Tie patys depozito surinkimo taškai – atgrasantys. Juose nuolatos smirda, visados nešvaru, nehigieniška. Jei juose kvepėtų švara – gal ir susigundyčiau. O šiaip, ko reiktų, kad pradėčiau rūšiuoti? Turbūt nieko netrūksta, išskyrus noro“, – pasakoja vilnietis Šarūnas.
Taromatas

Užstato sistemos kūrėjos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas tikina, jog surinkimą, taromatų aptarnavimą visais atvejais vykdo pardavėjai.

Pašnekovas sako, kad tokios situacijos, kuomet pardavėjai netinkamai išvalo taromatus, jų patalpas iš tiesų nėra dažnos: „Juk pardavėjams svarbu tinkamai atrodyti prieš savo pirkėjus, išlaikyti jų lojalumą. Taromatai ir jų patalpos turi būti išvalomi ne rečiau kaip kartą per dieną, o esant didesnėms apimtims ir dažniau. Prie higienos gali prisidėti ir patys vartotojai, grąžindami ištuštintas pakuotes.“

Vilniaus Senamiestyje gyvenanti Kristina pasakoja, jog iki artimiausio taromato jai tektų keliauti 15 minučių pirmyn ir atgal: „Vieno kambario bute nėra kur kaupti tarą – spintelė po kriaukle ne guminė, todėl išmetu tiek skardines, tiek vyno butelius ir nesivarginu. Gyvenu centre, prie mano namų nėra parduotuvių su taromatais.

Artimiausias – autobusų stotyje. Iki ten nueiti 15 minučių ir pareiti tiek pat – dėl euro ar 80 centų? Kažkaip nežavi. Nerūšiuoju ir kitų šiukšlių, kurių pas mane nebūna daug, nes gyvenu viena. Nors jei šalia namų būtų taromatai, būtų keli konteineriai rūšiavimui, tikrai parūšiuočiau, bet dabar tikrai autobusu nekeliausiu su tomis surūšiuotomis atliekomis.“
Depozito sistema

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis sako problemos su taromatais nematąs: „Depozito taškų yra visuose didesniuose prekybos centruose ir tikrai nematau čia problemos. Žmonės juk važiuoja į prekybos centrus apsipirkti, kartu ten gali nuvežti ir depozitą.“

G. Varnas tikina, jog įmonei svarbu, kad vartotojams būtų patogu priduoti tarą, nes surinkimo užduotys – aukštos. Būtent todėl VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ domisi vartotojų nuomone ir atlieka gyventojų nuomonės tyrimą. Įmonės 2018-aisias metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad: 97 proc. gyventojų yra patenkinti užstato sistemos funkcionavimu; 1,9 proc. mano, kad norint priduoti tarą reikia toli nešti ar nepatogi vieta.

Tas pats tyrimas parodė, kad 88 proc. vartotojų mano, jog taromatų vietų pakanka. G. Varnas primena, jog tara surenkama ne tik taromatais, bet rankiniu būdu – apie 10 proc. visų pakuočių. Įmonės internetinėje svetainėje teigiama, jog šiuo metu pasinaudojus pakuočių grąžinimo sistema surinkta virš milijardo vienkartinių pakuočių.

„Nors, mūsų nuomone, surinkimo tinklas Lietuvoje yra pakankamai platus ir patogus, mes neribojame šio tinklo plėtros ir pardavėjams sutinkant ar pageidaujant ir šiuo metu įdiegiamos naujos surinkimo vietos“, – patikina G. Varnas.
Taromatas

5-iems devynaukščiams – po vieną konteinerį

Pašnekovas Domantas tikina, jog nerūšiuoja ir nerenka depozito todėl, kad namuose tam per mažai vietos. Paklausus, ko reiktų, kad vyras pradėtų rūšiuoti, šis patikino, jog vietos trūkumas – vienintelė priežastis: „Jei būtų daugiau vietos namuose, bent depozitą tikrai rūšiuočiau.“

A. Skinulis teigia, jog svarbiausia – išspręsti atliekų atidavimo galimybę: „Jei prie namų veiktų atliekų rūšiavimo aikštelė, gyventojas kiekvieną dieną, ar kas antrą, išnešdamas komunalines šiukšles iš namų kartu išneštų ir antrines žaliavas. Tokios aikštelės išspręstų atliekų pridavimo dažnumą: atliekos gyventojų namuose nesikauptų ir nekiltų jokių rūpesčių dėl vietos, kur laikyti atliekas. Aišku, jei gyventojas komunalines atliekas išmeta į šiukšlių vamzdį, jų dar iki šiol apstu daugiabučiuose, o kitas atliekas rūšiuoja, tuomet neišvengiamai tenka atliekas kaupti ir surasti joms daugiau vietos.“

Vilniuje, Pašilaičiuose, gyvenanti Justina teigia, jog nerūšiuoja, tačiau depozitą renka ir jį priduoda: „Nerūšiuoju, nes nuo namų toli stovi rūšiavimo konteineriai. Savaitgalį, jei einu pro šalį, išnešu stiklą ir popierių į jiems skirtus konteinerius, tačiau tenka palikti atliekas šalia konteinerių, nes jie būna perpildyti.

Aplinkos ministerijos vadovybės nuomone, infrastruktūra yra gera, sąlygos rūšiavimui yra. Bet aš manau, kad tai netiesa. 5-iems devynaukščiams namams Pašilaičiuose pastatyti po vieną konteinerį stiklui, popieriui ir plastikui – nepavadinčiau to geromis sąlygomis rūšiuoti. Mažų mažiausiai vienam daugiabučiui reikia įrengti po du kiekvienos paskirties konteinerius ir juos išdėstyti gyventojams patogiai, kad einant bet kokia kryptimi aš, išėjusi iš laiptinės, galėčiau tas atliekas išmesti. Kol Lietuvoje nėra kultūros, reikia žmonėms tuos konteinerius kišti tiesiog „po nosimi“.“
Pašilaičiai

Vienas „varpelių“ kompleksas – 600 gyventojų

Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vadovas Valdas Juodis patikino, jog atliekų vežėjai, kurių jų šiuo metu Vilniuje yra 4, pagal sutartis, sudarytas dar 2007 metais, kai dar galiojo kiti įstatymai ir reikalavimai, privalėjo aprūpinti visus atliekų turėtojus antrinių žaliavų surinkimo konteineriais: „Savo klientams atliekų vežėjai yra pastatę rūšiavimo konteinerius, kurie priskirti konkrečiam adresui. Vienas „varpelių“ komplektas skiriamas 600 gyventojų.“

Pašnekovas teigia, jog „varpelių“ prie namų mažėja dėl įvairių priežasčių – dėl neatsargaus elgesio, vandalizmo, juos laužo ir asocialūs žmonės. V. Juodis sako, jog Senamiestyje apskritai sunku rasti bet kokią vietą atliekų rūšiavimo konteineriams, nes daug kur sklypai privatūs, kiemai užtverti: „Dažni atvejai, kai gaunami prašymai pakeisti tokių konteinerių pastatymo vietą ar net apskritai juos pašalinti.

Gyventojai labai dažnai sako, kad nori rūšiuoti atliekas, tačiau nenori, kad konteineriai stovėtų šalia jų namo. Tinkamai rūšiuojant, šie konteineriai neskleidžia jokių kvapų, jų pastatymo vietoms nereikia taikyti mišrių komunalinių atliekų konteineriams taikomo 10 metrų atstumo nuo langų, vaikų žaidimo aikštelių ir panašiai.“

Rūšiavimo konteineriai aptarnaujami pagal sutartyse numatytas sąlygas: paprastai kas dvi savaites tuštinami popieriaus ir plastiko konteineriai, o vieną kartą per mėnesį – stiklo konteineriai. Beje, antrinių surūšiuotų žaliavų išvežimas yra nemokamas. V. Juodis teigia, jog 2018–2019 metais bus vykdoma atliekų tvarkymo sistemos reforma. Planuojama įrengti beveik 3000 naujų požeminių ar pusiau požeminių įvairių atliekų konteinerių, kuriais galės naudotis apie 300 tūkst. vilniečių.
Požeminiai konteineriai Vilniuje

„Visų pirma daugiabučių gyventojams bus sudarytos sąlygos komunalinių atliekų tinkamam rūšiavimui, juos įrengus gyventojams bus siūloma visiškai atsisakyti pasenusių ir morališkai atgyvenusių šachtinių atliekų šalinimo sistemų. Komunalinių atliekų sistema ir toliau bus tobulinama, konteinerių aikštelių tinklas plečiamas, darbai mieste nesibaigs šiuo projektu. „Varpelių“ apskritai planuojama atsisakyti“, – apie permainas pasakoja V. Juodis.

Vis dėlto, A. Skinulis sutinka, jog gyventojams yra tikrai nepatogu rūšiuoti atliekas, su patogumu augtų ir motyvacija rūšiuoti: „Lietuvos gyventojai už atliekų sutvarkymą moka ganėtinai daug, o geros paslaugos negauna. Kita vertus, kaip gyventojai berūšiuotų atliekas, jie moka beveik vienodas sąskaitas ir tai neskatina atliekų rūšiuoti. Įtvirtinus sistemą, kad kuo daugiau rūšiuoji, tuo mažiau moki už atliekų tvarkymą, atsirastų daugiau paskatų tinkamai pasirūpinti visomis atliekomis.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (114)