Nėra pavojingos, bet išskiria toksinus

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis teigia, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad atliekas, šiuo atveju ir padangas, būtina tvarkyti neviršijant nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai.

A. Naktinis tikina, jog padangų atliekos nėra pavojingosios atliekos: „Tačiau dėl aplinkos poveikio padangos dūla, pasak medikų, išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Viena jų – benzenas – žinomas kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų.“

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis paantrina, kad netinkamos naudojimui padangos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120–140 metų, o dūlant išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių ir cheminių medžiagų.

„Tyčia padegtos padangos išskiria juodus dūmus – kenksmingas medžiagas ir kelia pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai. Kai matome pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų besimėtančias padangas, tikrai nesidžiaugiame – atvirkščiai, piktinamės, nes tokie vaizdai toli gražu nepuošia mus supančios aplinkos“, – sako A. Skinulis
Padangos

Kaip atsikratyti senomis padangomis?

Vienas iš būdų atsikratyti senų padangų, A. Naktinio teigimu – jas atiduoti padangų pardavėjams: „Visi šie pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš vartotojo nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama. Prekybos padangomis vietoje turi būti paskelbta rašytinė informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas.

Keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, senosios turi būti priimamos nemokamai. Šias atliekas transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.

Kitas būdas – nugabenti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Paprastai tokios aikštelės nemokamai iš gyventojo per metus priima iki penkių padangų, bet priėmimo sąlygas nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 97 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Juridiniai asmenys padangų atliekas privalo atiduoti jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo rašytinę sutartį.“

Kas vyksta atidavus?

Gamintojų ir importuotojų asociacijos skaičiavimais, Lietuvos rinkai kasmet atskirai pateikiama virš 25 tūkst. tonų padangų. Dar apie 10 tūkst. tonų padangų per metus į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis, dar apie 5 tūkst. tonų padangų yra šešėlyje.

„Šiuo metu Lietuvoje padangas perdirba bendrovė „Ekologistika“. Dalis padangų atliekų keliauja į bendrovę „Akmenės cementas“, kur jas deginant gaunama energija. Daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į užsienį deginimui.

Perdirbtų padangų guma panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba, kaip jau minėjau, energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas“, – apie tolimesnį senų padangų likimą pasakoja A. Skinulis.
Alfredas Skinulis

Taikomos baudos

A. Naktinio teigimu, už ne vietoje išmestą vieną padangą, pagal nustatytą tokios žalos atlyginimo dydį, gali tekti susimokėti 44 eurus už žalą ir baudą nuo 30 iki 60 eurų.

„Jeigu nevykdoma nustatyta pareiga priimti padangų atliekas, gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda. Jeigu nevykdoma pareiga organizuoti atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas vidaus rinkai padangas, surinkimą, gresia nuo 6 tūkst. iki 14 tūkst. eurų bauda“, – tikina A. Naktinis.

Pasidomėjus, ar mažėja neatsakingai išmestų padangų skaičius, A. Naktinis teigia, jog sunku pasakyti, nes Aplinkos ministerija tokios statistikos neveda. Už bešeimininkių atliekų tvarkymą, tuo pačiu ir ne vietoje išmestas senas padangas, yra atsakingos savivaldybės.

„Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą. Tad radus miške išmestas padangų atliekas reikia kreiptis į savivaldybę“, – patikslina A. Naktinis.
Aplinkos ministerija

Kontrolės ir baudų neužtenka?

A. Skinulis teigia, jog nepaisant baudų ir šiuo metu galiojančių teisės aktų, padangų atliekų tvarkymo kontrolė visgi dar nėra užtikrinta: „Kol kas Lietuvoje teisės aktai ir kontrolę vykdantys valstybės institucijų pareigūnai neužtikrina, kad visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuotų visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą.

Dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų nevykdo pareigos organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą. Tai gerokai iškraipo padangų atliekų tvarkymo rinką, nes pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose.“

Pašnekovas patikina, jog situaciją rinkoje šiek tiek pakeistų įsigaliojusios Aplinkos ministerijos parengtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios numato pareigą padangų gamintojams ir importuotojams finansuoti padangų atliekų sutvarkymą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse: „Jei Seimas priimtų minėtas pataisas, jos, tikėtina, įsigaliotų tik nuo 2019 metų.“

Lietuvos teisės aktai numato, kad dabar gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio, tačiau nenumato pareigos tvarkyti padangų atliekų tvarkymo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

A. Skinulis mano, jog baudos gyventojams už ne vietoje paliktas padangas – kraštutinis atvejis, kuris susidarančios situacijos nepakeis: „Juk nepastatysi prie kiekvieno šiukšlių konteinerio, miško ar kelio po budintį gamtos sergėtoją.“

Pašnekovas įsitikinęs, jog esama padėtis pasikeistų tik šviečiant visuomenę ir priėmus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie ištrauktų šešėlyje veiklą vykdančių padangų verslo atstovus: „Taip padidėtų finansiniai ištekliai ir atsirastų daugiau priėmimo vietų senoms padangoms.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (40)