Tvaraus dizaino ženklas „INDI“ – šeimos projektas, įkurtas Simono Tarvydo ir Justės Kubilinskaitės. Tai dizaino ženklas, besivadovaujantis ekologija, išsiskiriantis estetine švara, stiliaus grynumu bei funkciniu universalumu.

S. Tarvydas pasakoja, jog „INDI“ atsirado iš kūrybinės saviraiškos poreikio: „Galvoje kirbėjo daugybė idėjų, kurias norėjosi įgyvendinti. Sukūrus pirmuosius gaminius iškart sulaukėme susidomėjimo ir tai paskatino vystyti veiklą toliau.

Pirmiausiai kūrėme sau, tai kas tinka mūsų namams. Tačiau šios idėjos patiko ir kitiems. Tai labai įkvepia. Iš tiesų nėra lengva sukurti kažką originalaus, išskirtinio. Eksperimentai su popieriumi atskleidė šios medžiagos ypatingas savybes. Tai mūsų dizainą išskiria iš kitų ir suteikia patrauklaus INDIvidualumo.“
Parodoje

Teršdami negalėtų ramiai gyventi

Dizaineriai tikina, jog kurdami, visų pirma, galvojo apie būsimo daikto formą, estetiką, tačiau net nespėjus pajusti, jų pačių požiūris ir vertybės taip pat apsigyveno kūriniuose. Ekologija ir atsakingas vartojimas „INDI“ itin svarbus, kūrėjai teigia, jog taip yra dėl to, kad jie galvoja ne tik apie savo, bet ir apie vaikų ateitį.

„XXI amžiuje gyventi vien šia diena – neišmintinga prabanga. Jaučiame, kad tai supranta ir dauguma klientų, pirkėjų, kurie įsigyja mūsų kūrinius. Negalėtume ramiai gyventi žinodami, kad kuriame dizainą, kuris kenksmingai veikia aplinką, ją teršia. Kasdien apie tai mąstome. Buityje rūšiuojame atliekas, stengiamės naudoti daugiau natūralių dalykų, sveikesnį maistą, mažiau chemijos ir plastiko. Švari aplinka, švarios idėjos, švari sąžinė“, – sako S. Tarvydas.

„INDI“ savo gaminiams naudoja įvairų popierių, taip pat laikraščius. Juos mielai kūrėjams atiduoda įvairios agentūros, biurai, kūrėjų aplinkos žmonės. Spaustuvės taip pat aktyviai domisi „INDI“ idėja kurti kokybiškus, estetiškus gaminius iš spaudos atraižų.

Betono efektas tapo vizitine kortele

Pasidomėjus, kaip gimė idėja perdirbti būtent popierių, J. Kubilinskaitė patikino, jog tai atsitiko pamačius suglamžyto popieriaus šūsnį: „Pirminė idėja gimė pamačius šūsnį suglamžyto popieriaus su nepavykusiais dizaino eskizais. Simonas ilgai ieškojo idėjos, braižė, paišė ir vis nebuvo patenkintas rezultatais.

Tuomet kilo mintis, kad popierius ir yra atsakymas – ta medžiaga, kuri gali tapti pagrindu. Pradėjome galvoti, ką būtų galima iš jo sukurti, kad tai būtų tvaru, ilgaamžiška, atitiktų šiuolaikinio dizaino kriterijus. Prisiminėme mokyklos laikais gamintas papier mache kaukes ir ėmėmės eksperimentų.“

Kūrėjai pasakoja, jog tobulindami popieriaus perdirbimo technologiją užtruko bene metus, tačiau kartu ir nustebo pamatę, kiek galimybių atsiveria perdirbant popierių, pavyzdžiui, išgautas betono efektas.

„Šio efekto tikrai neplanavome, tačiau sukūrus pirmąją popieriaus masę apstulbome pamatę, kad jos faktūra panaši į akmens ar cemento. Tai ir tapo raktu, atvėrusiu kelią kūrybiniams eksperimentams. Pagrindinis mūsų medžiagos unikalumas yra jos kuriamas iliuzijos efektas. Mūsų kūriniai atrodo lyg nulieti iš betono, o iš tiesų yra lengvi ir malonaus paviršiaus. Tai tapo mūsų vizitine kortele. Trejus metus iš eilės esame įvertinti nacionaliniais „Gero dizaino“ apdovanojimais“, – teigia S. Tarvydas.

Technologija sena kaip pats popierius

Ištobulintą popieriaus perdirbimo technologiją „INDI“ pavadinimo RePaper. Tačiau kūrėjai tikina, jog popieriaus perdirbimo idėja ir ištakos yra tokia pat sena kaip pats popierius.

„Senovinės Venecijos kaukės gamintos iš papier mache. Tad negalima teigti, jog išradome šią technologiją, bet drąsiai sakome, kad ištobulinome tiek, kad ji būtų tvari ir tinkama šiuolaikiniam dizainui. Juk tradicinė papier mache yra gana trapi ir dekoratyvi technika. Metus darbavomės prie unikalios formulės, ieškojome tinkamų ingredientų bei jų santykio, eksperimentavome su naujai gimusia tekstūra, ieškojome įvairių paviršiaus apdailos metodų. Taip ilgainiui gimė RePaper technologija ir medžiaga“, – patikslina S. Tarvydas.
Parodos akimirkos

Kūrėjų duetas pasakoja, jog jų kuriami objektai tai medžiaga gimusi iš senos materijos, kuri kitomis aplinkybėmis virstų tarša ar būtų neefektyviai panaudota kurui. RePaper sukurti gaminiai, atitarnavę savąjį laiką, gali būti perdirbami ir toliau naudojami naujų, kitų dizaino objektų kūrimui.

„Taip sukuriamas nepertraukiamas kūrybos-gamybos žiedas, kuris leidžia eliminuoti taršą. Tai vadinama žiediniu dizainu. Tikime, kad šis principas ateityje taps dominuojančiu ir itin aktualiu“, – teigia pašnekovai.

„Gaminti, vartoti, perdirbti, kurti“

Rinkdamiesi „INDI“ kurtus daiktus, klientai dažnai dėmesį atkreipia į jų estetiką, stilių, funkcinį universalumą, tačiau kūrėjai pasakoja, jog labai džiaugiasi, jei užsakovas jų kūrybą renkasi ir dėl tvaraus dizaino principų. Dizaineriai tikina, kad tokių žmonių – vis daugiau.

„INDI“ dizaino ženklas laikomas vienas pirmųjų tvaraus dizaino ženklų Lietuvoje. S. Tarvydas pasakoja, jog prisidėjo ir prie pirmosios Lietuvoje ekologinio dizaino asociacijos „Ekoda“ įkūrimo: „Po atsakingo, tvaraus ir ekologinio dizaino vėliava sukvietėme visą būrį talentingų sielų. Tai kūrėjai, dizaineriai – žmonės kurie gyvena, kuria ir gamina tvarumo bei žiedinio dizaino principais.

Tikslas – skleisti ekologijos, žiedinės ekonomikos idėjas šiuolaikinėje visuomenėje, dalintis žiniomis ir patirtimi apie ekologinį dizainą. Per renginius, siekiam supažindinti žmones su kitokio pasirinkimo galimybėmis. Akivaizdu, kad anksčiau taikytas linijinis ekonomikos modelis atgyveno.

Ateitis nebegali būti kuriama pagal principą „imti, gaminti, vartoti, išmesti“. Gamtos ištekliai – baigtiniai, o pramonės tarša tampa nebekontroliuojama. Būtent žiedinis dizainas tampa naujo požiūrio į ekonomiką dalimi, kurio tikslas – kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau išteklių. Produktui atgyvenus, gaminius išlaikyti vartojimo cikle, kad jie galėtų būti dar ne kartą naudojami ar lengvai regeneruojami.“
Parodos akimirkos

Kūrėjų duetas teigia, jog visuomenę keičia edukacija ir laikas. Nors šiandien daug kam žiedinės ekonomikos terminas vis dar yra naujiena, tačiau dizaineriai tiki, kad su laiku tai taps visuomenine vertybe: „Kai kuriose pasaulio šalyse tvaraus, ilgalaikio dizaino, pakartotinio naudojimo, restauravimo, perdarymo principai jau tapo visuomenės vertybėmis. Jau šiandien perduodami žinią vaikams, moksleiviams, studentams galime pakeisti ateitį, gyventi švariau, kokybiškiau ir daug ilgiau.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)