Kaip teigiama pranešime spaudai, architektai, inžinieriai, verslininkai ir kiti inovatoriai vis dažniau vartoja terminą Cleantech. Šiuo žodžiu įvardinamas naujo pobūdžio visuomenės poreikių įgyvendinimo ir technologijų progreso ryšys, kuriuo siekiama ne tik pagerinti mus supančią gyvenamąją bei ekologinę aplinką, bet ir taupyti išteklius, kurti visiškai naujus verslo modelius.

„Ši filosofija jau nebėra vien tik patraukli futuristinė idėja. Šiuolaikinės technologijos bei naujosios vadybos praktikos šiandien leidžia pamažu pritaikyti jos principus realybėje. Jeigu žmonija tikrai viliasi susidoroti su ekologinėmis bei energetinėmis problemomis, būtinus sprendimus reikia priimti nedelsiant. Lietuva taip pat neturi prabangos atsilikti šioje srityje, todėl jau šiandien turėtume galvoti apie tai, kokias idėjas galime realiai pritaikyti savo šalyje“, – pasakoja Energijos sprendimų centro direktorius Donatas Černiauskas.

Efektyvus resursų valdymas

Nors elektros energija šiuolaikiniame pasaulyje yra bene būtiniausias išteklius, žmonija jo iki šiol nesugeba išnaudoti. Milijardai stogų gali sėkmingai gaminti energiją ir taip padėti patenkinti nuolat augančius poreikius. Ant stogų įrengiant vis daugiau saulės jėgainių, gausėjant jų skaičiui, kyla dar vienas klausimas: kaip užtikrinti efektyvų tokiu būdu pagaminamos elektros valdymą?

Akivaizdu, kad šviečiant saulei, energijos poreikis yra mažesnis, todėl labai svarbu ją efektyviai saugoti tam laikui, kai jos prireiks. Optimaliausiu šios problemos sprendimu šiuo metu laikomos baterijos bei kitos energijos akumuliacinės priemonės. Šiuolaikiniai išmanieji elektros tinklai jau gali kone idealiai suvaldyti svyravimus elektros grandinėje ir nedelsiant reaguoti į miesto energijos poreikius.

„Lietuvoje tokių visą miestą ar miestelį apimančių sistemų dar nėra tačiau jau galime matyti pozityviai nuteikiančias tendencijas. Dėl pingančių saulės jėgainių ir supaprastėjusios teisinės bazės, jau 391 Lietuvos gyventojas energiją gaminasi savarankiškai, o jos perteklių parduoda bendram tinklui, taip ne tik sumažindamas savo išlaidas, bet net ir užsidirbdamas“, – tikina D. Černiauskas.

Taupus gatvių apšvietimas

Šiuo metu visame pasaulyje populiarėja LED žibintai, kurie ne tik naudoja kelis kartus mažiau energijos, bet ir kur kas geriau apšviečia gatves. Tai svarbu ne tik užtikrinant saugesnį eismą, bet ir vykdant nusikaltimų prevenciją. Tyrimai rodo, kad gerai apšviestose gatvėse įvyksta iki 27 proc. mažiau nusikaltimų.

Išmanus LED apšvietimas

Kaip skelbiama pranešime spaudai, šiuo požiūriu išmaniausiu miestu Lietuvoje šiemet tapo Lazdjiai. Visame rajone įrengus LED sistemas ir jas sujungus į išmanų tinklą, pavyks nubraukti iki 60 proc. gatvių apšvietimui skiriamų išlaidų. Kasmet tai sutaupys 60 tūkst. eurų, o per visą įrangos tarnavimo laiką – mažiausiai 700 tūkst. eurų. Gatvių apšvietimo modernizavimo projektai pamažu įsibėgėja ir kituose šalies rajonuose.

Beje, Lazdijai savo gatvių apšvietimo sistemą modernizavo būtent „ESCO“ būdu: patys neišleido nei cento, o su rangovu atsiskaitys iš ateities energijos sutaupymų.

Tobulesnė infrastruktūra ir planavimas

Planuodami ir pertvarkydami miestus, architektai šiandien galvoja apie modernias viešąsias įstaigas, kurios atliktų bent kelias funkcijas. Keičiasi ir požiūris į žaliąsias bei rekreacines zonas, vis labiau galvojant apie gyventojų įtraukimą tiek į sprendimų priėmimą, tiek į miesto erdvių išnaudojimą.

Miestai auga arba į plotį, arba į aukštį. Miesto plėtra į plotį reikalauja pakankamai daug resursų: reikia toliau siekiančių komunikacijų, padidėja atstumai ir t.t. Todėl šiandien dažniau galvojama apie augimą į aukštį. Ši tendencija suteikia naujų galimybių, kaip išnaudoti tokio paties ploto teritoriją: stogus paversti ne tik energiją gaminančiais, bet ir miesto orą valančiais parkais, kuriuos prižiūrėti padeda išmanūs tinklai, fiksuojantys augalų ir dirvožemio būklę, laistantys tiek, kiek reikia ir kada reikia.

„ACROS Fukuoka Prefectural International Hall“, Japonija

Naujos kartos transportas

Didžiosios automobilių gamintojos vieningai sutaria, kad transporto ateitis priklauso elektromobiliams. Jie neteršia oro, sukelia mažiau triukšmo. Elektromobilius stabdančios problemos visiems gerai žinomos: būtinas kuo platesnis įkrovimo aikštelių skaičius. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 50 krovimo stotelių, ne visos iš jų netgi yra viešos. Mūsų kaimynams sekasi kur kas geriau. Latvijoje jų – 72, Lenkijoje – 329, o Estijoje – net 384.

Visgi tokios stotelės – tai ne vienintelis galimas sprendimas. Pasaulyje jau kuriamos ir testuojamos bevielės krovimo technologijos, kurios galės būti įmontuotos į šaligatvį. Tvarkingai pasistačius automobilį gatvėje, šis galėtų įsikrauti, kol jūs dirbate ar apsiperkate parduotuvėje.

Kai kurie gamintojai piešia dar ambicingesnę elektromobilių ateitį. Jie galėtų tapti integralia elektros energijos tinklo dalimi t.y. atiduoti energiją, kai miestui jos labiausiai reikia, ir įsikrauti tuomet, kai yra jos perteklius.