Iš Indijos atvykęs jaunuolis tiki, kad saloje statant Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“ reikėtų pademonstruoti ir praktiškai pritaikyti ekologiškus, atsinaujinančios energijos gavimo būdus, kurie galėtų nustebinti daugelį.
„Siekiant išnaudoti visą statybų potencialą, įrengiant A+ energetinio efektyvumo klasės pastatus, nori nenori tenka vis daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energetikai, o Kaune pasigendu jos panaudojimo“, – tikina H. Balamoorthy.
Jis mano, kad Mokslo ir inovacijų centro Nemuno saloje statybos – puiki proga panaudoti su aplinkos tausojimu susijusius sprendimus.
Studentas siūlo įrengti fotovoltinį pėsčiųjų taką, kuris „sugerdamas“ saulės spindulius gamintų elektros energiją. Tai tradicinio tako ir aukštųjų technologijų susiliejimas. Pagal skaičiavimus, 3 metrų pločio, 100 metrų ilgio takas per metus pagamintų apie 11,2 MWh elektros energijos.
Užtektų ir 10-ies vėjo energiją elektra paverčiančių medžių imitacijų, kad jos pagamintų 24 MWh elektros energijos per metus. 10 medžius imituojančių saulės energijos jėgainių pagamintų 7,4 MWh.
„Šios technologijos iš esmės imituoja gamtos formas. Tiek vėjo energiją, tiek saulės energiją panaudojantys medžiai imituoja natūralią gamtą ir leistų išsaugoti Nemuno salos vaizdą. Takas taip pat įsilietų į bendrą paveikslą ir būtų išlaikoma biomimikrijos dvasia.
Tokiu būdu atsispindėtų tiek mokslo pasiekimai, tiek architektūrinis suderinimas su landšaftu. Savo darbe siūlau, nors į skaičiavimus ir neįtraukiau, dar mažai ištyrinėtą pjezoelektrinės energijos gavimo būdą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti juosta ant pastato stogo, kuri vibruotų lyjant lietui, ir taip būtų išgaunama elektros energija.
Kitas variantas – nuo lietaus saugančios grybo formos pastogės vaikams. Tiesa, šios technologijos dar tik pradėtos vystyti ir yra integruojamos į statinių konstrukcijas, tad ekonominės naudos duotų mažai, nors parkui ir suteiktų žavesio bei išskirtinumo“, – apie savo sumanymus pasakoja H. Balamoorthy.