Praktiški patarimai, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą

Namuose šeimininkaudami apgalvotai galime sutaupyti apie dešimtadalį energijos. Saikingai vartodami elektrą galime ne tik sumažinti savo išlaidas, tačiau prisidėti ir prie aplinkos taršos mažinimo. Be to, taupyti energiją esame ir įsipareigoję.

Sutaupyti galima paprastais būdais

AB „Energijos skirstymo operatoriaus" („ESO“) Socialinės atsakomybės projektų vadovas Justinas Petkus teigia, jog taupyti elektros energiją namuose yra tikrai nesudėtinga: „Elektros energijos taupymui namie nereikia kažkokių didelių ir sudėtingų sprendimų, kaip, sakykime, versle. Užtenka ir paprastų būdų, pavyzdžiui, pasikeisti lemputes į taupias, nesinaudojant tam tikrais elektronikos prietaisais juos išjungti, išėjus iš patalpos nepalikti joje įjungto televizoriaus, ar šviesos.“

Energetikos ministerijos duomenimis, kaitrinės lemputės nėra ekonomiškos, nes iki 95 proc. energijos jos naudoja šilumai skleisti. Įsukus į šviestuvą taupią lemputę, ji gali padėti sutaupyti iki 20 proc. – ji veikia nuo 6 iki 15 kartų ilgiau bei naudoja 4 – 5 kartus mažiau elektros energijos.

J. Petkus pataria rytais, ruošiant kavą ar arbatą į virdulį pilti tiek vandens, kiek jo prireiks, o ne pripildyti jį sklidiną. Pašnekovas teigia, jog turintiems dujinę viryklę pravarčiau būtų vandenį virti paprastame virdulyje – dujos pigesnės nei elektra.

„Žinoma, turintiems elektrinę viryklę namuose taupiau būtų naudotis elektriniu arbatinuku. Kepant maistą elektrinėje orkaitėje dažniau stebėkite jį per orkaitės stiklą, nei ją atidarinėkite. Turintiems vadinamąjį dviejų laiko zonų tarifą, arba tiems, kurie dalyvavo išmaniosios apskaitos bandomajame projekte, patariame, pavyzdžiui, skalbti drabužius vakarop, kuomet elektra pigesnė“, – pasakoja J. Petkus.

Elektrinę viryklę patartina išjungti likus kelioms minutėms iki maisto gaminimo pabaigos, taip pat maistą reiktų virti ar kepti sandariai uždengtame puode – taip sutaupytumėte iki 1,5 karto mažiau elektros energijos.

Taupyti gali padėti ir pasikeitę įpročiai

„ESO“ vykdant išmaniosios apskaitos bandomąjį projektą, buvo įdiegta 3000 skaitliukų, kurie padėjo žmonėms keisti savo įpročius naudojantis elektra.

„Pats išmanusis skaitliukas, kaip prietaisas, elektros netaupo, tačiau jis duoda galimybę gyventojui pačiam stebėti savo elektros suvartojimą ir keisti vartojimo įpročius. Pagal atliktą kaštų naudos analizę, žmonės vidutiniškai sutaupo apie 7 proc.“, – duomenimis dalijasi J. Petkus.

Kartą per metus patartina atitirpinti šaldytuvą – prisikaupus didesniam ledo kiekiui jis gali naudoti daugiau elektros energijos. Norint atšildyti iš šaldymo kameros išimtą maistą, reiktų jį palikti šaldytuvo žemesnėje lentynėlėje – išnaudojant išsiskiriantį šaltį, sumažinsime šaldytuvo darbo krūvį. Pavyzdžiui, atšildomos šaldytos mėsos kilogramas išskiria tokį šaltį, kuriam pagaminti šaldytuvas turi visą valandą naudoti elektros energiją.

Nuo šaldytuvo ir kitų prietaisų vertėtų nuvalyti dulkes, kurios gali apsunkinti elektros prietaiso aušinimą, tuo pačiu didinti suvartojamos elektros kiekį.

„Siūlome išjungti prietaisus ištraukiant juos iš rozetės. Tai vykdyti reiktų ne tik dėl taupumo, nes budėjimo režimu veikiantys prietaisai irgi eikvoja energiją, bet ir dėl saugumo sumetimų, ypač išvažiuojant iš namų ilgesniam laikotarpiui“, – pasakoja J. Petkus.

Budėjimo režimu veikiantys prietaisai, ar netgi mobiliojo telefono kroviklis, paliktas elektros lizde, naudoja elektros energiją, už kurią metams bėgant gali tekti susimokėti ir keliolika eurų. Beje, lyginant drabužius vertėtų juos lyginti visus vienu metu, nes lygintuvas daugiausia elektros energijos naudoja kaisdamas.

Esame įsipareigoję taupyti

Elektrą vertėtų vartoti atsakingai ir kaip įmanoma taupiau ne tik dėl finansinių ar saugos sumetimų, tačiau ir dėl aplinkosaugos problemų – klimato kaitos, taršos. J. Petkus pasakoja, jog taupiau vartoti elektros energiją turime ir kaip Europos Sąjungos valstybė-narė: „Mes turime įpareigojimą tam tikrą kiekį energijos sutaupyti iki 2020 metų.

Sutaupyti turėtume beveik 12 TWh energijos, iš jų elektros energijos būtų apie 1,6 TWh. Palyginimui – 1,6 TWh prilygsta metiniam 600 tūkst. buitinių vartotojų elektros suvartojimui. Taigi, norėdami sutaupyti, turėtume trečdaliui savo vartotojų pasakyti, jog atjungiame jiems elektrą metams, kitaip būtų pradėtos taikyti nuobaudos valstybei, nes tai yra mūsų kaip narės įsipareigojimas.

Pagrindinė priežastis, dėl ko tai yra daroma – aplinkosauga, gamtos tausojimas. Žinoma, elektra jau gaminama „žaliuoju“ būdu, pasitelkiant atsinaujinančius išteklius, tačiau nemažai jos pagaminama ir kitais būdais, kurių proceso metu į aplinką pasklinda taršios pašalinės medžiagos.“

Nors J. Petkus pripažįsta, jog sutaupyti, kuomet elektronikos prietaisų mūsų gyvenime vis daugėja, yra sunkiau, tačiau jei į elektros vartojimą žiūrėtume atsakingai, tai būtų įmanoma. Be to, naujieji elektronikos prietaisai tobulėja ir patys, suvartoja mažiau energijos.

Pašnekovas teigia, jog Lietuvoje elektros energijos sutaupymas jau pastebimas, tačiau jis nėra toks žymus, kaip kitose ES šalyse. J. Petkus mano, jog kitose valstybėse sutaupyti pavyksta labiau, nes bene visos ES narės naudojasi išmaniąja apskaita, taip pat kultūriškai yra susiformavęs rūpinimasis gamta bei savo aplinka: „Tokia kultūra ateina ir į Lietuvą, ypač pas jaunąją kartą.“