„Mes parodėme, kad „išmanūs“ šiltnamiai gali naudoti saulės energiją elektros gamybai, tuo pačiu nepabloginant augalų vegetacijos, tai – įdomus rezultatas“, – teigė Kalifornijos Universiteto aplinkos mokslų profesorius Michaelas Loikas, vienas iš šio tyrimo autorių.

Tokie elektrą generuojantys šiltnamiai naudoja selektyvines fotovoltines sistemas, kurios yra skaidrios didesnei daliai regimojo diapazono šviesos. Tai nauja technologija, pigesnė, nei tradicinės fotovoltinės sistemos.

Šių šiltnamių stogo plokštės yra užpildytos ryškiai raudonu liuminescenciniu dažikliu, kuris sugeria tik kelių diapazonų šviesą ir perduoda energiją į siauras fotoelektrines juostas, kuriuose ir gaminama elektros energija. Plokštės absorbuoja tik dalį mėlynos ir žalios šviesos, bet praleidžia kitus šviesos bangos ilgius, kurie naudojami augalų fotosintezei.

Tokiuose šiltnamiuose buvo stebimas augimas ir tiriamas 20-ies skirtingų pomidorų, agurkų, citrinų, laimų, paprikų, braškių ir baziliko, auginamų dviejose eksperimentiniuose šiltnamiuose, derlius. Tyrimai parodė, kad 80 proc. augalų niekuo nesiskyrė nuo auginamų įprastuose šiltnamiuose, o 20 proc. – augo net geriau.

Tyrėjai tikėjosi, kad augalai raudonuose šiltnamiuose augs lėčiau – juose yra tamsiau. Tačiau paaiškėjo, kad augalai augo tokiu pat greičiu, kaip ir įprastuose šiltnamiuose. Taip pat paaiškėjo, kad sutaupoma ir vandens, tiesa, nedaug – apie 5 procentus.
Išmanus šiltnamis

Plastikiniai šiltnamiai tampa vis populiaresni, ypač smulkiam komerciniam ūkininkavimui, taip pat namų ūkio maisto gamybai. Neretai šiltnamiuose naudojama ir elektra – langams valdyti, ventiliatoriams, įvairiems temperatūros ar drėgmės davikliams – ši technologija leistų šiltnamiams patiems apsirūpinti elektros energija.