Panaudotą aliejų surenkančios įmonės „Biomotorai“ vadovas Donatas Karanauskas pasakoja, jog įmonė savo veiklą pradėjo palengva: „Naudoto augalinio aliejaus surinkimo ir perdirbimo veiklą vykdome 11 metų – nuo 2006-ųjų. Pradėjome nuo keleto kavinių, turėjome vieną automobilį ir garažą, kur sandėliuodavome surinktą aliejų.

Dabar dirbame su didžiąja dauguma Lietuvos naudoto aliejaus turėtojų, aliejų surenkame naujais automobiliais, jį perdirbame Vilniuje esančioje perdirbimo gamykloje. Čia suvažiuoja ir kaimyninėse šalyse surinktas aliejus. Superkamo panaudoto aliejaus kaina priklauso nuo jo kokybės ir kiekio.“

Surinktas aliejus kaitinamas, filtruojamas, apdirbamas su tam tikromis cheminėmis priemonėmis. Tada iš parengtos žaliavos gaminamas biodyzelinas, kuris privalomai maišomas su įprastu dyzelinu, parduodamu degalinėse.

„Mūsų surenkamas panaudotas aliejus turi visišką atsekamumo istoriją, esame audituojami, kad į iš atliekų gaminamus biodegalus nepatektų naujas aliejus“, – teigia D. Karanauskas.

Galimybė – turėtų atsirasti

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius teigia, jog panaudoto aliejaus perdirbimas į biokurą yra viena iš žiedinės ekonomikos dalių, kuri Lietuvoje pradėjo veikti jau gan seniai ir yra finansiškai naudinga tiek aliejaus turėtojui, tiek perdirbėjui. Pašnekovo paklausus, ar reiktų panaudotą aliejų surinkti ir iš miestų bei kaimo gyventojų, šis nurodo, jog tai neturėtų būti privaloma, tačiau galimybė rūšiuoti panaudotą aliejų – turėtų atsirasti.

„Yra miestų, kurie tą daro ar planuoja daryti. Pavyzdžiui, Liublianoje visi norintys gali gauti specialų konteinerį ir pristatyti jį su aliejumi į tam skirtus atliekų surinkimo centrus. Alytus taip pat planuoja visiems gyventojams išdalinti mažas talpas aliejui surinkti.

Ne visi gyventojai turi daug aliejaus atliekų, tad jų surinkimas neturėtų būti privalomas, bet gyventojams turėtų būti užtikrinama galimybė arba surinkimo, arba pristatymo į atliekų surinkimo centrą. Kaimiškose vietovėse aliejaus surinkimas ar pridavimas jau būtų sudėtingesnis, bet žmonės gali jį panaudoti savo gyvulių maitinimui. Jeigu tai nedidelis kiekis, jį taip pat galima supilti į kompostavimo dėžę“, – pasakoja D. Tracevičius.

D. Karanauskas pasakoja, jog kartkartėmis į įmonę kreipiasi vienas kitas gyventojas su užklausomis, ar nebūtų įmanoma surinkti aliejaus ir iš jų: „Techniškai galėtume organizuoti surinkimą ir perdirbimą, tačiau be valstybinės paramos to daryti finansiškai neapsimokėtų.“

Tinkamas aliejaus rūšiavimas – atsakingo verslo bruožas

D. Karanauskas tikina, jog įmonė aptarnauja tiek kebabų kioskelius, tiek ir dideles pramonines įmones: „Aliejų surenkame iš viešo maitinimo įstaigų, prekybos tinklų, maisto gamybos pramonės įmonių. Surenkami kiekiai kiekvienais metais didėja. Dirbame visoje Lietuvoje pradedat kebabinėmis, baigiant gamybos įmonėmis. Pagal galiojančius teisės aktus, visi subjektai, savo veikloje maisto gamybai naudojantys aliejų, privalo jį atiduoti registruotam atliekų tvarkytojui.“

Tinkamas aliejaus rūšiavimas tiek restoranuose, tiek kitose maistą gaminančiose įstaigose, D. Tracevičiaus nuomone, priklauso nuo pačių įstaigų atsakingos ir efektyvios verslo logikos: „Restoranai ir kitos įstaigos – viešbučiai, maisto gamintojai, kurie užsiima maisto gaminimu, turi riebalų gaudykles, kuriose išpilti riebalai susirenka. Tačiau išvežti riebalus iš riebalų gaudyklės dėl žemos jų kokybės – kainuoja, kuomet tik atskirtas aliejus turi vertę.“

Perdirbimas – finansiškai naudingas

D. Tracevičius tikina, kad aliejus nėra labai pavojingas aplinkai, tačiau kuomet jis patenka į kanalizaciją, gali sukelti rimtų problemų: „Aliejus pats savaime nėra pavojingas, bet aliejus patekdamas į kanalizaciją gali ją užkimšti, tokie atvejai gan dažni Londone. Taip pat aliejus apsunkina nuotekų valymo įrenginių darbą.“

„Biomotorai“ vadovas pasakoja, kad visą surinktą ir apdorotą panaudotą aliejų eksportuoja į kitas užsienio valstybes: „Eksportuojame į Italiją, Vokietiją, Lenkiją, Olandiją ir kitas šalis, dirbame Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Lietuvos gamintojai negamina biodyzelino iš panaudoto augalinio aliejaus.

Be abejo, mums svarbūs ir aplinkosauginiai klausimai, stengiamės diegti beatliekę gamybą. Šiuo metu perdirbame 99 proc. surenkamų atliekų. Mūsų veikla – akivaizdus žiedinės ekonomikos pavyzdys – maisto ruošimui panaudotas aliejus tampa visiškai nauju produktu – degalais automobiliui.“

D. Tracevičius patikino, jog aliejaus surinkimas ir perdirbimas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje – finansiškai naudingas: „Užsienio šalių patirtis yra panaši, kokybiškas panaudotas aliejus yra vertę turinti žaliava, iš kurios galima pagaminti biokurą. Ir tokie verslai veikia kiekvienoje šalyje, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse. Šis procesas prasidėjo dėl to, kad kuro kainos tapo didelės ir surinkti bei perdirbti panaudotą aliejų tapo finansiškai naudinga.“

Beje, Olandijos oro linijų bendrovės „KML" lėktuvai jau keletą metų naudoja biokurą – dalis jo perdirbima iš panaudoto aliejaus. Taip siekama sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir gerinti aviacijos industrijos tvarumą.