Gamina žaliąją energiją
Gamykla veikia visiškai be jokių atliekų – vietoje jų išgaunamos vertingos organinės trąšos, kurios vis plačiau naudojamos žemės ūkyje.
Prieš aštuonerius metus UAB „Kurana“ atidarytoje įmonėje iš kvietrugių gaminamas bioetanolis. Po bioetanolio gamybos likę žlaugtai maišomi su papildomomis organinėmis medžiagomis ir biodujų reaktoriuose biologinio proceso metu gaminamos biodujos. Jų per metus pagaminama apie 25 milijonai Nm3. Biodujos deginamos termofikacinės elektrinės kogeneratoriuose bei garo katiluose ir gaunama žalioji energija. Bendras elektros ir šilumos galingumas siekia 16,5 MW.
„Dalį pagamintos šilumos ir elektros energijos sunaudojame pačioje įmonėje technologiniame procese. Likusią dalį pagamintos elektros energijos parduodame AB „LESTO", o likusią šilumos energiją parduodame AB „Panevėžio energija“ Pasvalio rajoninei katilinei“, – sako įmonės generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.
Anot J. Polujansko, vykdydama aplinkai naudingą veiklą įmonė taip pat remia Lietuvos ūkį. Visą žaliavą bendrovė perka iš dirbančių vietinių ūkininkų – kasmet superkama apie 60 tūkst. tonų kvietrugių.
Kvietrugiai dažniausiai auginami smėlėtose, nederlingose žemėse, jiems reikia mažiau trąšų, todėl Lietuvos ūkininkams tai papildomas pajamų šaltinis, leidžiantis išnaudoti turimus žemės plotus. Biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas tikina, jog bioetanolio gamyklos yra puiki vieta ūkininkams parduoti ir prastesnės kokybės derlių.
„Europoje ir Lietuvoje bioetanolis gaminamas iš rugių ar kvietrugių, t. y. jo gamybai geriausiai tinka tos grūdinės kultūros, kuriose yra daugiausia krakmolo. Todėl bioetanolio gamyklos yra gera galimybė ūkininkams parduoti savo kviečius, kai, pavyzdžiui, dėl gamtinių sąlygų nepavyksta užauginti aukštos kokybės grūdų, tinkamų maistinių produktų gamybai.
Bioetanolis gali būti gaminamas ir iš vadinamosios celiuliozės – kietų atliekų, šiaudų, medienos. Tačiau, tokios technologijos yra labiau eksperimentinės ir kol kas sunku įsivaizduoti kaip jos galėtų būti įdiegtos rinkos sąlygomis", – pasakojo M. Palijanskas.
Mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
Pasvalio biojėgainė atitinka Europos Sąjungos keliamus kriterijus dėl bendrų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo taisyklių. ES siekdama kovoti su visuotiniu atšilimu, kurį sukelia anglies dvideginis deginant iškastinį kurą – anglis ir naftos produktus, pasirašė Kioto protokolą, kuriuo šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) lygį savo šalyse.
Anot jo, vairuotojai dažnai nė nesusimąsto, kas patenka į degalų sudėtį.
„Bioetanolis išskiria 71 proc. mažiau CO2 nei bazinis benzinas. Šiuo metu Lietuvoje į kiekvieną benzino litrą yra maišoma iki 10 proc. bioetanolio. Tai reiškia, kad visos Lietuvoje važinėjančios benzinu varomos mašinos naudoja mūsų gaminamą bioetanolį“, – teigia J. Polujanskas.
Šiuo metu, tai vienintelė išlikusi bioetanolio gamykla Baltijos šalyse. Kitos šioje srityje veikusios įmonės bankrutavo. Į Latviją „Kurana“ eksportuoja apie 30 proc. pagaminamo bioetanolio, taip pat nedideli kiekiai pristatomi ir į Estiją.
M. Palijanskas teigia, jog bioetanolio gaminimas Lietuvoje vis dar rizikingas verslas: „Kaip paaiškėjo, tai iš tiesų labai imlus lėšoms ir investicijoms bei gana rizikingas verslas, labai priklausomas nuo politinių sprendimų bei pasaulinių naftos produktų, grūdų biodegalų, kainų ir jų svyravimų.
Šiuo metu gamykla Pasvalyje yra bene vienintėlė tokia Lietuvoje. Kiti panašūs projektai Lietuvoje, jų buvo 4–5, buvo sustabdyti, neatsižvelgiant į padarytas milijonines investicijas. Šiuo metu ES parlamentas svarsto naujas direktyvas dėl biodegalų, kurios irgi gali turėti įtakos tokiai gamybai, todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kas nors ryžtųsi investicijoms į šią sritį."
Vietoj atliekų – vertingos trąšos
Gamykla visas gamybos metu gautas atliekas panaudoja gamindama kitus produktus. Po bioetanolio gamybos gaunamas skystas produktas, kuriame išlieka visos naudingos grūdų medžiagos, išskyrus krakmolą. Iš jo „Kurana“ gamina vertingą pašarinį priedą gyvuliams.
Taip pat įmonė iš biodujų gamybos gautos biomasės gamina įvairias trąšas – kompostines trąšas ir biomasės koncentratą – kurias sėkmingau naudoja daugelis ūkininkų.
Žiedinės ekonomikos atžvilgiu, tokios gamyklos M. Palijansko teigimu, bioetanolio gamybos metu visas susidariusias atliekas perdirba ir iš to taip pat nemažai uždirba: „Mano žiniomis, tiek bioetanolio, tiek biodyzelino gamyboje atsirandantys pašaliniai produktai yra pilnai panaudojami ir net turi vertę bei sudaro nemažą dalį įmonių pajamų.
Gaminant etanolį, pagrindinė atlieka – taip vadinami žliaugtai, gali būti naudojama ir be papildomo apdirbimo kaip trąša arba pašaras gyvuliams. Taip pat galima juos džiovinti ir gauti taip vadinamus „čipsus", kurie gali būti naudojami kaip pašarai arba kuras katilinėse."
