Iki 2019 metų rudens planuojama pastatyti kogeneracinė jėgainė per metus galės sudeginti 200 tūkst. tonų atliekų. Jos elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia apie 70 MW. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar planuojamos statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks vos 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainėms trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.

Abejonių dėl jėgainės Kaune statybų yra išreiškę Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai, vertindami prieštaringą informaciją dėl tinkamų deginti atliekų kiekių. Projekto reikalingumu taip pat yra suabejojusi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Balandį Vyriausybei adresuotame rašte ji teigė, kad šis projektas Lietuvos pramonės įmonėms yra nereikalingas.

Kauno miesto ir rajono bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir gyventojų atstovai yra surinkę per 3 tūkst. parašų ir kreipęsi į valstybės institucijas, prašydami nepritarti Kauno jėgainės projektui.
Europos Komisija irgi yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.