„Nissan” atstovas Baltijos šalyse Mindaugas Plukys teigia, kad nors užregistruotų elektromobilių skaičius tik pusė tūkstančio – jis yra sveikintinas: „Mano galva, toks užregistruotų elektromobilių skaičius yra labai gerai. Matau, kad ir naudotų automobilių rinkoje elektromobiliai tampa vis populiaresni, po truputį užsikariauja rinkos dalį.”
Elektromobilis skirtas miestui
M. Plukys tikina, jog apie elektromobilį galėtų pasakoti visą dieną. Jų būtinumas – akivaizdus, ypač gyventojams miestuose: „Elektromobilis buvo kuriamas norint sumažinti oro taršą mieste. Visa pirmųjų elektromobilių konstrukcija buvo orientuoja į miestą. Elektromobilio įveikiamam nuotoliui įtakos turi vairavimo stilius, topografija, temperatūra ir greitis. Tačiau mieste jis įveiks didžiausius nuotolius.”
Visuose elektromobiliuose – automatinė pavarų dėžė. M. Plukys pasakoja, jog dažnai šeimos, įsigijusios elektromobilį kaip antrą transporto priemonę, suteikia jam pirmenybę: „Šeimos, įsigijusios elektromobilį kaip antrą transporto priemonę, kuria ketina važinėti rečiau, galiausiai, pradeda juo važinėti nuolatos ir savo benzininę ar dyzelinę mašiną pasilieka tik ilgesnėms savaitgalių kelionėms.”
Variklio naudingumo koeficientas didesnis
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė teigia, jog elektromobilio principas ir pati konstrukcija daug paprastesnė nei automobilio su vidaus degimo varikliu. Įprastas variklis dirba sunkiomis sąlygomis ir turi daug judančių detalių, kurios dyla ir taip reikalauja pastovios priežiūros, susijusių išlaidų.
„Elektromobilyje priešingai – dėl patvarios ir lengvai prižiūrimos konstrukcijos itin retai iškyla didesnių techninių problemų, o gedimo atveju remontas palyginti pigus, greitas. Nereikia keisti tepalų, filtrų, nėra ir įprastos aušinimo sistemos, taip pat galima pamiršti dirželio, žvakių bei daugybės kitų detalių ar kitų komponentų keitimą”, – tikina S. Znutienė.
Elektrinio variklio naudingumo koeficientas 3–5 kartus didesnis, lyginant su tradicinio automobilio varikliu. Elektromobilyje prarandama ne daugiau kaip 15 proc. energijos, kai tuo metu įprastame automobilyje, šilumos pavidalu, išvaistoma daugiau kaip 70 proc. degalų.
Elektromobiliuose naudojama daug retųjų metalų. Pavyzdžiui, baterijose naudojamas litis yra labai lengvas ir laidus – taip išgaunama daug energijos, nepridedant daug svorio.
Esant galimybei – rinktis elektromobilį
Paklausus, kiek reikėtų turėti pinigų ketinant įsigyti naują elektromobilį, M. Plukys pajuokauja, jog mokėsite tiek, kiek leidžia kišenė: „Šiuo metu elektromobilis nėra pigus daiktas. Naujų elektromobilių kainos svyruoja, bet pradėti tektų nuo 30 tūkst. eurų. Dėvėtų kaina priklausys, žinoma, nuo jų nusidėvėjimo. Lietuvoje yra privežta elektromobilių ir iš Amerikos, ir iš Europos. Vieni jų yra daužti ir sutaisyti, kiti kažkiek naudoti.
Tačiau mes rekomenduojame įsigyti elektromobilį, kuris turi savo „serviso istoriją” ir yra parduodamas iš patikimų rankų. Bet kokiu atveju, pirkėjas, pirkdamas panaudotą automobilį, nėra apsaugotas nuo apgavysčių ar užslėptų gedimų, suklastotos ridos. Hibridas, mano nuomone, yra pereinamasis variantas. Jis puikiai išsprendžia stovėjimą spūstyse, tačiau aš siūlyčiau, jei yra galimybė, iškarto rinktis elektromobilį.”
Kietųjų dalelių kiekis – panašus?
S. Znutienės teigimu, remiantis Aplinkos ministerijos turimais moksliniais tyrimais, elektromobiliai išmeta panašius kiekius kietųjų dalelių kaip ir automobiliai su vidaus degimo varikliais.
„Taip yra todėl, kad variklio išmetamos kietosios dalelės sudaro tik 10–15 proc. bendro išmetimo. Didžioji dalis kietųjų dalelių išmetama iš padangų, stabdymo metu. Lyginant elektromobilius ir įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais, darytina išvada, jog reikšmingo skirtumo tarp jų, kietųjų dalelių išmetimo požiūriu, gali nebūti”, – pasakoja Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja.
Tačiau M. Plukys prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, jog ją formuoja suinteresuotos grupės bei naftos pramonė. Net ir teršiančio elektros gamybos proceso akivaizdoje, elektromobilis vis tiek išlieka švaresnis. Lyginant su dyzeliniais, benzininiais automobiliais, jis išmeta dešimtimis kartų mažiau anglies dioksido.
„Tai yra naftos pramonės propaganda. Jie teigia, jog ir elektrinė, gaminanti elektros energiją, kuria naudojasi elektromobilis, teršia gamtą. Tačiau aš su tuo nesutikčiau. Juk pagalvokime, kiek kainuoja pastatyti jūroje naftos platformą, kiek teršiama išgaunant naftą, ją parplukdant į krantą, vežant į gamyklą perdirbimui, vėliau tai reikia transportuoti į degalinę. O degalinėje kuru užpildžius automobilio baką šis toliau teršia aplinką.
Priešingai su elektra – ją pagaminome, laidais ji pasiekė automobilį, pasikrovėme ir važiuojame nieko neteršdami. Juk elektrai nereikalingos didelės cisternos, kad pasiektų vartotoją. Taip pat elektros gamybos tarša labiau liečia Ameriką, Kiniją, ten didelė elektros energijos dalis vis dar išgaunama deginant iškastinį kurą. Skandinavijos, Pabaltijo regione didesnė elektros dalis yra „žalia”, – tikina M. Plukys.
Stovėjimo aikštelės gatvėse – nekainuos
Įsigijus elektromobilį gali išsispręsti parkavimo mokomose stovėjimo aikštelėse klausimas. Vairuojant tokią transporto priemonę, daugiau nebereiktų sukti galvos, kokioje parkavimo zonoje jį paliekate ir kiek teks susimokėti. Taip pat tikėtina, kad išvengsite kamščių – elektromobiliai netrikdomai gali važiuoti viešojo transporto A juosta.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto Eismo valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto Kastyčio Lubio teigimu, norint elektromobilį statyti nemokamai bet kurioje rinkliavą renkančioje stovėjimo aikštelėje gatvėse, jo savininkas pirmiausia turės užsiregistruoti: „Vietinę rinkliavą administruojančiai įmonei elektromobilio savininkas turės pateikti jo registracijos dokumentą. Užsiregistravę elektriniai automobiliai gaus skiriamąjį ženklą, kuris neturėtų sukelti papildomų rūpesčių policijos pareigūnams ar stovėjimo aikštelių tikrintojams.”
Skirti subsidijų nesiruošiama
Remiantis Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, kai kurių Europos valstybių biudžetuose numatytos nemažos sumos, skirtos elektromobilių įsigijimo subsidijoms. Lietuvoje to daryti nesiruošiama. M. Plukio teigimu, niekas nenori jų skirti: „Pats elektromobilių plėtrą stebiu jau dešimtį metų. Kelis kartus esu pasakojęs Seime, kas yra tas elektromobilis ir kodėl jo reikia.
Dėl papildomų subsidijų niekas nenori girdėti, juk kad galėtum kažkam kažką duoti, iš kažko reikia atimti. Apmokestinus vidaus degimo varikliais varomus automobilius, tai pirmiausia paliestų silpniausią socialinę grandį. Žmonės su mažiausiomis pajamomis, dažniausiai yra taršiausių automobilių savininkai. Įvesti niekas ir nesigriebia, nes niekas nenori būti nepopuliarus ir kituose rinkimuose negauti balsų.”
Susisiekimo ministerijos teigimu, pagal savo kompetenciją pastaroji negali skirti subsidijų. „Už mokesčių ar mokestinių lengvatų reguliavimą atsakinga Finansų ministerija”, – nukreipia A. Filimanavičienė.
„Aiškios nuomonės, subsidijų klausimu, deja, neturime. Subsidijos ir bet koks kitas finansavimas yra skiriami tada, kai yra aiškus poreikis, kai jį kažkas išreiškia, pavyzdžiui, kokios nors suinteresuotos grupės. Tokio poreikio Finansų ministerija iki šiol nėra gavusi, todėl tokios galimybės nesvarstytos. Todėl pati ministerija negali teigti, kad skirs arba neskirs subsidijas elektromobiliams”, – patikino Finansų ministerijos atstovė Justina Petravičienė.
Kitąmet – naujos greitojo įkrovimo stotelės
Susisiekimo ministerijos atstovė A. Filimanavičienė teigia, jog elektromobilių plėtrą skatina: „Susisiekimo ministerija elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų skyrė beveik 3 mln. eurų – įkrovimo infrastruktūros įrengimui valstybinės reikšmės keliuose ir vietinės reikšmės keliuose, pavyzdžiui, savivaldybėse.”
Vilniaus miesto savivaldybė, skatindama elektromobilių plėtrą mieste, kitąmet planuoja įrengti mažiausiai penkias greitojo įkrovimo stoteles. Jose nemokamai įkrauti savo elektromobilį užtruksite ne ilgiau kaip pusvalandį.
„Stoteles planuojama įrengti Gariūnų gatvėje, Molėtų plento ir Mokslininkų gatvės sankryžoje, prie Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos, taip pat šalia Nemenčinės plento ir Pilaitės prospekte. Įkrovimo stoteles numatyta įrengti magistralinių kelių tąsose, kad elektromobiliu įvažiuojant ar išvažiuojant iš miesto būtų galima jį greitai įkrauti”, – pasakoja K. Lubys.
Šių metų sausį Vilniaus miesto Taryba taip pat patvirtino sostinės elektromobilių įkrovimo sklaidos schemą bei numatomų įrengti viešųjų įkrovimo prieigų mieste planą. Jų tikslas iki 2020-ųjų užtikrinti elektromobilių įkrovimo galimybę visoje miesto teritorijoje.
„Lietuvos valdžia, savivaldybės kuria elektromobilių infrastruktūrą, tai yra tikrai labai sveikintina. Tai unikalus dalykas, nes užsienyje elektromobilio įkrovimas kainuoja, pas mus tai – nemokama”, – pabrėžė M. Plukys.
Galimybėmis Lietuvoje statyti elektromobilių infrastruktūrą domisi Vokietijos energetikos bendrovė „Danpower“. Rugsėjį investuotoja tokį pasiūlymą pristatė Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.
„Iš esmės, tai Vokietijos ir Lietuvos ar net kitų šalių situacija yra labai panaši – verslas, institucijos ir žmonės vengia įsigyti elektra varomų automobilių. Viena svarbiausių to priežasčių – krovos stotelių trūkumas", - rugsėjį sakė „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis (Burkhard Vogel).
Pasak jo Vokietijoje „Enercity“ ir „Danpower“ aktyviai dirba ties elektromobilių klausimu - jau pastatytos pirmosios krovos stotelės. Panašią investicinę programą įmonė galėtų įgyvendinti ir Lietuvoje.
Siekiama keliolikos tūkstančių
S. Znutienės teigimu, ateityje tikimasi elektromobilių kiekį Lietuvoje padidinti nuo pusės tūkstančio iki keliolikos: „Siekiama, kad 2025 metais Lietuvoje būtų apie 15–16 tūkst. elektromobilių. Elektromobilių skaičiaus didinimas prisidėtų prie išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių, dujų kiekio mažinimo transporto sektoriuje.”
M. Plukys tikina, jog permainos galimos tik gyventojams pradėjus daugiau uždirbti: „Visa esmė yra ta, kad Lietuvoje žmonės vis dar nepakankamai uždirba, kad galėtų įsigyti, apskritai, bet kokį naują automobilį. Naujas automobilis – prabangos prekė.”
