Saulės kolektorius įsirengė per renovaciją
Bendra saulės kolektorių ar baterijų jėgainė ant stogo ar vėjo jėgainė netoliese namų valdoma kartu su kaimynais. Tokie pokyčiai numatomi Lietuvai iki 2050 metų valstybės energetikos strateginėse kryptyse. Daugeliui tai atrodo neįgyvendinama ir sunkiai pasiekiama, tačiau kai kurie sostinės gyventojai tuo jau naudojasi.
Vilniuje, Antakalnio gatvėje, esančio daugiabučio stogą dengia saulės kolektoriai. Jie čia veikia jau pusantrų metų, o kolektorių gaminama energija panaudojama vandens šildymui. Jau beveik dešimtmetį šio namo bendrijai vadovaujanti Gražina Nazarovienė tikina, jog nors saulės jėgainės energijos užtenka ne visada, tačiau sutaupyti ji padeda.
„Pavyzdžiui, vasarą, kuomet kiti už gyvatuką moka apie 8 ar 10 eurų, mes mokėjome po 3 eurus. Žiemą sudėtingiau, šildymas būna įjungiamas. Tačiau kolektoriams veikti nebūtinai reikalingos vien tik gražios dienos, jie dirba net kai saulė lepina pro debesis. Blogiausia, kai lyja, sninga. Bet vanduo šyla, kuomet saulė ir žiemą pasirodo”, – teigia G. Nazarovienė.
Prieš įrengiant saulės kolektorius teko apšiltinti stogą, pakeisti jo dangą. Patiems gyventojams rūpintis kolektoriais taip pat dar nereikia – už kolektorių priežiūrą penkerius metus yra atsakinga juos sumontavusi įmonė.
„Mes renovavome namą ir teikiamo pasiūlymo metu, saulės kolektoriai buvo įtraukti į investicinį planą. Bendro susirinkimo su kitais gyventojais metu beveik visi sutikome su tokiu pasiūlymu. Ar buvo sunku? Kai nori, visuomet susitari. Visada atsiras trys, penki savininkai, kuriems viskas blogai, ką bedarytum. Iš 63-jų butų savininkų 82 proc. balsavo „už”, – pasakoja G. Nazarovienė.
Paramos nesulaukė, tačiau nesigaili
Dėl įsirengtų saulės kolektorių G. Nazarovienė tikina nesigailinti. Nors paramos iš kitų institucijų tikėjosi, tačiau nebesulaukė: „Mes papuolėme į tų 40 proc. kompensavimą kartu su renovacija. Pati dar skambinausi, klausiau dėl papildomos piniginės pagalbos, tačiau sulaukiau atsakymo, jog ir taip mūsų namas gavo europinę paramą ir, pavyzdžiui, savivaldybė jau niekuo padėti negali.”
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas teigia, jog parama ir skatinimu turėtų rūpintis Vyriausybė: „Atsinaujinančios energijos skatinimo politiką savivaldybė vykdo per gerųjų pavyzdžių praktiką, taip pat esant finansinės paramos galimybei intensyviai dalyvauja teikiant paraiškas tokių projektų įgyvendinimui, tačiau pagrindinę skatinimo politiką vykdo Vyriausybė.”
Energetikos ministerijos atstovas Andrius Jovaiša akcentuoja, jog šiuo metu ministerija rengia elektros energiją gaminančių vartotojų kainodaros ir finansavimo modelius, kurie užtikrintų šios veiklos patrauklumą vartotojams: „Planuojama, kad pakeitimai įsigalios kitų metų pavasarį siekiant, kad prasidėjus aktyviajam saulės sezonui jo galimybėmis iš karto galėtų pasinaudoti vartotojai.”
Ant stogo pagamintą energiją parduoda
Dar viena saulės jėgainė nuklojo Vilniaus Bajorų gatvėje esantį daugiabutį. Čia saulės baterijos stogus padengė dar prieš atsikeliant pirmiesiems namo gyventojams. Jie čia gamina elektros energiją. Statybų metu įmonė „Hanner” saulės jėgainę ant namo stogo įrengė vadovaudamasi savo nuožiūra – tai buvo įmonės dovana būsimiems namo gyventojams.
„Į šį projektą įmonė investavo 43 tūkst. eurų. Saulės jėgainė kasmet pagamina apie 20 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. Vidutiniškai vienam iš daugiabutyje esančių butų kas mėnesį tenka 38 kilovatvalandės elektros energijos. Palyginimui, tai maždaug pusė dviejų kambarių buto kas mėnesį sunaudojamo elektros kiekio”, – tikina įmonės „Hanner” pardavimų vadovas Rytis Zaloga.
Dabar saulės baterijos Bajorų gatvės daugiabutyje veikia jau beveik penkerius metus. Tačiau jų efektyvumas ribotas, kasmet baterijos praranda šiek tiek savo galingumo. Paskaičiuota, jog efektyviausiai jėgainė veiks du dešimtmečius. Nepaisant to, 44 butų gyventojai ne tik sutaupo, bet dar ir uždirba iš parduotos atsinaujinančios energijos.
Saulės jėgainės generuojamą energiją perka „Energijos skirstymo operatorius” (ESO), su kuriuo sudaryta 12 metų bendradarbiavimo sutartis. Gaminama energija iš gyventojų perkama preferenciniu tarifu – 0,36 euro centai už 1 kilovatvalandę, o gyventojams vėl parduodama už 0,12 euro centų.
„Praėjusias metais jėgainė gavo šiek tiek daugiau nei 8400 eurų pajamų. Iš viso nuo jėgainės veiklos pradžios vidutinis 50 kvadratinių metrų butas šiame name gavo apie 800 eurų pajamų. Bendruomenė saulės energijos jėgainės generuojamas pajamas naudoja padengti dalį kasmėnesinių komunalinių paslaugų išlaidų, teritorijos priežiūrai, didesniems daugiabučio priežiūros darbams”, – pasakoja R. Zaloga.
Pagamintą elektrą „pasaugoja”
Vytauto Kiero, ESO Inovacijų ir paslaugų vystymo skyriaus vadovo teigimu, elektrą gaminantiems vartotojams yra įrengiama dvipusės elektros apskaitos sistema. Ji fiksuoja tiek į tinklą atiduotą „pasaugoti“, tiek paimtą iš tinklo energijos kiekį. Vėliau gaminantis vartotojas gali susigrąžinti į tinklą atiduotą elektros energiją.
„Jei klientui nepakaks savo pagamintos elektros, ji bus pateikiama iš ESO tinklo. Kai elektros energijos bus pagamina daugiau, nei pačiam klientui reikia, nesuvartota elektros energija bus pateikiama į elektros tinklus”, – pasakoja V. Kieras.
Saulės jėgainę turi ir poliklinika
K. Karoso teigimu, praėjusiais metais VšĮ „Lazdynų poliklinika“ pasinaudojo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo parama ir įsirengė 279 kilovatų galios saulės jėgainę: „Tokiu būdu poliklinika sugeneruoja dalį naudojamos elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių. 86 kilovatų galios saulės jėgainė taip pat įrengta VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre”.
Aplinkos ministerijai atnaujinus paramą saulės jėgainių įrengimui, K. Karosas tikina, jog Vilniaus miesto savivaldybė iš karto galėtų pateikti 21 paraišką tokioms jėgainėms įrengti ant švietimo įstaigų ir kitų poliklinikų stogų.
„Verslo įmonės taip pat vis daugiau dėmesio skiria tam, kad jų biurai būtų žaliuose pastatuose, būtų kuo draugiškesni aplinkai, žmonėms”, – teigia įmonės „Hanner” atstovė Renata Dantė.
K. Karosas akcentuoja, jog energijos gamybos iš saulės jėgainių ant daugiabučių pastatų efektyvumas priklauso nuo pastato architektūrinių sprendinių, jėgainės pagaminamos energijos kiekio ir pastato sąnaudų: „Kadangi saulės jėgainės galingumas priklauso nuo to, kiek pastato stogo ploto galima panaudoti saulės modulių įrengimui, kiekvienu daugiabučio atveju ekonominis efektyvumas bus skirtingas.”
Kada tai atsipirks?
Vėjo bei saulės jėgaines įrenginėjančios įmonės „Energitechas” direktorius Donatas Blauzdys pasakoja, jog įrengti 1 kilovato saulės elektrinę kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų. Vėjo jėgainės – apie 2000–4000 eurų. Tokia investicija turėtų atsipirkti per 6–8 metus.
„Kalbant apie mažąsias alternatyvios elektros energijos gamybos instaliacijas, efektyvesnės yra saulės elektrinės, o ne vėjo jėgainės. Vėjo greitis miestuose yra per mažas, kad tokia jėgainė pasiektų maksimalų galingumą. Reikia didelio aukščio arba atviros, vėjuotos vietovės, kur vėjas gali įsibėgėti. Tuo tarpu saulės elektrinės instaliuotas vienas kilovatas saulės modulių per metus tikrai sugeneruos mažiausiai 800 kilovatvalandžių”, – teigia D. Blauzdys.
„Įrenginėjant saulės kolektorius, darbų vadovas nurodė, kad atsipirkimas pasijaus per septynerius metus. Tačiau vis besikeičiant kainoms, nėra aišku, kaip jis vyksta. Deja, to niekas neapskaičiuoja”, – pasakoja G. Nazarovienė.
Vykdomos švietėjiškos konsultacijos
D. Blauzdžio nuomone, ateityje saulės ar vėjo jėgainės pilnai gyventojų energija gal ir neaprūpins, tačiau didžiąją jos dalį gali sudaryti. Taip pat D. Blauzdys mano, jog nuolatinė švietėjiška pagalba būtina: „Gyventojai gauna mažai informacijos apie galimą paramą, naujus įstatymus ir net nežino, nuo ko pradėti.”
A. Jovaišos teigimu, nors Energetikos ministerija ir atsakinga už atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau daug kas vis tiek priklauso nuo gyventojų: „Ministerija atsakinga už skatinančių sąlygų atsinaujinančios energetikos plėtrai sukūrimą. Didesnis vaidmuo, sprendžiant tarp gyventojų galimai kylančius nesutarimus, turėtų tekti namų bendrijoms bei jų administratoriams, kurie turėtų būti labiau savarankiški ir aktyvūs, diegdami tokius atsinaujinančius išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius.
Ministerija taip pat neseniai įgyvendino viešąją konsultaciją, kurios metu buvo apklausti daugiabučių namų bendrijų bei administratorių atstovai. Konsultacijos metu buvo siekiama sužinoti, į ką turėtų būti orientuotas ir kaip turėtų būti diegiamas gaminančių energijos vartotojų daugiabučiuose skatinimo modelis.”
Su ataskaita galima susipažinti čia.
