KTU Aplinkosaugos technologijos katedros atlikta atliekų studija pateikta Seimo Energetikos komisijai, kuri trečiadienį renkasi į specialų posėdį vertinti prieštaringą informaciją apie galimus atliekų kiekius ir jėgainių ekonominę naudą.
Atkreipiamas dėmesys, kad valdžios institucijos ir ekspertai iki šiol nesutaria dėl realių degintinų atliekų kiekių. Tuo tarpu pramonininkai yra viešai išreiškę nuogąstavimus, kad siekiai priversti juos atliekas ne perdirbti, o pristatyti deginti jėgainėms gresia dideliais nuostoliais, ypač baldų pramonei.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, nė viena institucija iki šiol negali pasakyti, kiek tiksliai šalyje susidaro degintinų atliekų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas tvirtina, kad Lietuva permoka už energetikos objektų statybas ir taip neužtikrina mažesnių energijos kainų vartotojams. Pasak jo, vien Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto kaina per dvejus metus išaugo 20 proc., o projektuojama jėgainės galia sumažėjo perpus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Vilniuje ir Kaune planuojamos dar dvi jėgainės, kurios kainuos per 500 mln. eurų. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų. „Lietuvos energija“ tvirtina, kad degintinų atliekų pakaks.
Tuo tarpu KTU mokslininkai paskaičiavo, kad 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks tik 433,8 tūkst. tonų. Atliekų kiekio smukimą lems žiedinės ekonomikos politika, skatinanti daugiau atliekų rūšiuoti ir perdirbti, taip pat mažėjantis šalies gyventojų skaičius.
Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius kelia jėgainių projektų autorių atsakomybės klausimą.
„Kas prisiims asmeninę atsakomybę už klaidą ir prarastus mokesčių mokėtojų pinigus, jei šalyje, neturint tikslių duomenų apie atliekų kiekius, yra statomi pertekliniai deginimo pajėgumai?“, - „Žinių radijui“ sakė M. Nagevičius.
Į trečiadienio Seimo Energetikos komisijos posėdį kviečiami jėgainių projektus vystančios „Lietuvos energijos“, Aplinkos, Energetikos, Finansų ir Ūkio ministerijų bei asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovai.
Seimo Energetikos komisija ir Aplinkos apsaugos komitetas šių metų pradžioje kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, išreikšdami abejones jėgainių, ypač Kauno, ekonomine nauda ir galimybėmis aprūpinti jas degintinomis atliekomis.
