Tokių įmonių centrinės būstinės vis dažniau projektuojamos taip, kad būtų draugiškos aplinkai. Į jas integruojamos saulės jėgainės. Naftos gavybos ir apdirbimo kompanijos skiria vis daugiau pinigų vėjo energetikos bei biokuro jėgainių plėtrai.
Pasaulis atsinaujina
Milijardierius Elonas Muskas prieš daugiau nei dešimtmetį įkūrė kompaniją „Tesla“, kuri dabar žinoma kaip viena iš pagrindinių elektromobilių gamintojų pasaulyje. Tiesa, ši kompanija taip pat gamina saulės elektrines, baterijas, kuriose sukauptą, dieną pagamintą, saulės energiją galima panaudoti naktį.
„Tesla“ buvo sukurta tam, kad skleistų atsinaujinančios energetikos produktus po pasaulį, tačiau atsiranda vis daugiau įmonių, kurios investuoja į žaliąją energetiką.
Pernai „Microsoft“ įkūrėjas, milijardierius Bilas Geitsas įsteigė 1 milijardo JAV dolerių fondą, kurio tikslas finansuoti atsinaujinančios energetikos tyrimus ir plėtrą.
Šių metų pradžioje kompanija „Apple“ pranešė, jog kartu su partneriais planuoja statyti 200MW galingumo saulės jėgainių parką JAV Nevados dykumoje. Šio parko tikslas – aprūpinti kompanijos duomenų centrą elektros energija. Vis dėlto, tai ne pirmas atsinaujinančios energetikos projektas kurį įgyvendino „Apple“. Kinijoje ant kompanijos gamyklos jau stovi 170MW saulės jėgainė, panašių projektų būta ir kitose pasaulio šalyse.
Lietuva stengiasi neatsilikti
Lietuvoje taip pat galima rasti panašių pavyzdžių. „Modus energija“ ant „Modus group“ priklausančių įmonių ir klientų stogų įrengė 11,4 MW saulės jėgaines. Palyginus su pasaulinėmis korporacijomis tai atrodo mažai, tačiau šios pastatytos saulės jėgainės sudaro beveik 15 proc. visų Lietuvoje veikiančių saulės jėgainių.
Pirmoji saulės jėgainė buvo įrengta 2011-aisiais metais ant Vilniuje veikiančios įmonės „Krasta auto“ stogo.
„Mes investuojame į ateities sprendimus ir technologijas, kurios padeda saugoti aplinką, kurioje gyvename. Akivaizdu, kad klimato kaitai įtaką daro augantis atliekų kiekis, oro ir gamtos užterštumas dėl verslo, žemės ūkio, gyvulininkystės veiklų, automobilių“, – DELFI teigia „Modus energija“ inovacijų ir plėtros vadovas Ruslanas Sklepovičius.
Jo nuomone, ateityje miestuose važinės elektromobiliai, o elektros energiją gamins saulės jėgainės. Dėl atsinaujinančios energetikos plėtojimo miestuose sumažės užterštumas, darantis žalą žmonių sveikatai.
„Mes norėtume, kad tai įvyktų ir norime prie to prisidėti investuodami į tokias technologijas, kurios leidžia tai padaryti“, – sako R. Sklepovičius.
„Modus energija“ 10-yje jėgainių gamina biodujas, kurių sukuriamos energijos užtektų beveik 30 tūkst. namų ūkių.
Šios jėgainės yra įrengtos prie gyvulininkystės ūkių. Iš biologiškai skaidžių atliekų yra gaminamos biodujos, iš kurių gaunama šiluma ir elektros energija.
Galiausiai likusios atliekos perdirbamos į trąšas. Be to, biodujos gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, dėl to mažėja naudojamo iškastinio kuro kiekis.
„Biodujų jėgainės ne tik leidžia vartotojams sutaupyti, nes jose pagaminama energija 30 procentų pigesnė, bet taip pat padeda spręsti dirvožemio, oro užterštumo, perkrautų sąvartynų problemas“, – mano R. Sklepovičius.
Ekonominė nauda
Atsinaujinanti energetika milijonierius galimai traukia ir todėl, kad taip pagaminta energija yra pigi, o investicijos, reikalingos pastatyti jėgaines, mažesnės nei tradicinių energetinių išteklių.
„Bendros 60 megavatų galingumo vėjo jėgainių parko, kuriame stovi 24 moderniausios 2,5 megavatų galios vėjo jėgainės, investicijos sudarė 110 milijonų eurų. Pastatyti vėjo jėgainių parką, kurio galia būtų kaip atominės elektrinės, kainuotų maždaug du kartus mažiau“, – DELFI sako vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Aistis Radavičius.
Vis dėlto, saulės jėgainės net ir Lietuvoje atsiperka dar greičiau nei vėjo – maždaug per 12 – 15 metų. Pagrindinis jų privalumas tas, kad jas galima statyti miestuose.
Atsinaujinanti energetika jau pigesnė nei tradicinė. Jos tobulėjimas leidžia didelėms įmonėms pačioms apsirūpinti elektra ir taip po kurio laiko sumažinti išlaidas.
