Elektrinės brangios, tačiau padeda sutaupyti

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius neabejoja, kad „Gazprom“ dujų atsisakymas buvo itin reikšmingas žingsnis šalies energetikoje. Anot jo, šių dujų pakeitimas gamtinėmis dujomis iš kitų šalių mums duoda energetinį saugumą.

„Galimybė rinktis importuotoją jau savaime yra vertybė. Be to, yra ir politinis aspektas – nėra malonu žinoti, kad už mūsų sumokėtus pinigus vėliau vykdomi karai“, – teigia M. Nagevičius.

Kalbant apie gamtinių dujų atsisakymą ir jų pakeitimą vietiniais ištekliais ar efektyvesniu energijos vartojimu, pašnekovas pastebi, jog šiuo atžvilgiu gerėja Lietuvos importo ir eksporto balansas, kuriama pridėtinė vertė Lietuvoje, kuriamos naujos darbo vietos, auga biudžeto pajamos, kyla vidutinis žmonių Lietuvoje atlyginimas.

„Be to, mes mažiname Lietuvos CO2 emisijas, vykdome savo pasaulinius įsipareigojimus mažinti klimato kaitą. Tai kuria geresnį Lietuvos įvaizdį pasaulyje, net jei mūsų indėlis į klimato kaitos mažinimą yra sąlyginai mažas, lyginant su didžiųjų pasaulio šalių panašiomis iniciatyvomis“, – aiškina jis.

M. Nagevičiaus teigimu, pagrindinis biokuro kogeneracinių elektrinių privalumas yra tas, kad jos vienu metu labai efektyviu būdu gamina ir šilumą, ir elektrą, mažina gamtinių dujų vartojimą, didina vietinio kuro vartojimą, stabiliai visus metus gamina elektrą ir gerina šalies importo ir eksporto balansą. Elektros energetikos rinka tampa stabilesnė, mažiau priklausoma nuo importuojamos elektros kainų svyravimo. Anot jo, dažnu atveju tai ir žymiai sumažina šilumos vartotojų sąnaudas už šildymą.

SGD krovinys
Foto: DELFI

Žinoma, pašnekovas šiuo atžvilgiu pastebi ir minusų. „Vis dėlto, tokios elektrinės yra sąlyginai brangesnės, nei, pavyzdžiui, vėjo ar saulės elektrinės. Norint, kad jų pagaminta elektra konkuruotų rinkoje, reikalinga valstybės parama – subsidijos. Kaip jų keliamą problemą galima paminėti ir tai, kad sumažintas gamtinių dujų vartojimas padidina gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo kaštus likusiems gamtinių dujų vartotojams“, – teigia M. Nagevičius.

Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad gamtinių dujų vartojimas mažės bet kuriuo atveju. Jo teigimu, biokuro elektrinės tik priverčia mus susidoroti su atsirandančiais iššūkiais greičiau.

„Biokuro elektrinės, didindamos biokuro paklausą Lietuvoje, šiek tiek didina biokuro kainą visiems Lietuvos biokuro vartotojams. Tačiau, bet kuriuo atveju, ta kaina yra kelis kartus mažesnė nei importuojamų iškastinių išteklių kaina, o ir už biokurą bei jo konversijos į energiją technologijas sumokami pinigai didžiąja dalimi lieka Lietuvoje“, – aiškina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Siekiama efektyvesnės energijos gamybos

Energetikos ministerijos atstovas Andrius Jovaiša atkreipia dėmesį į tai, kad iki atsirandant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalui, „Gazprom“ buvo vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai.

„Jam už dujas mokėjome politinę kainą, o ji buvo ne tik didžiausia Europoje, bet ir viena didžiausių pasaulyje. Lietuvos dujų tiekėjai paprasčiausiai neturėjo galimybės nepirkti dujų iš „Gazprom“, nes jokios kitos alternatyvos tiesiog nebuvo. 2014 m. pabaigoje pradėjus veikti Klaipėdos SGD terminalui ir atsiradus konkurencijai gamtinių dujų rinkoje importuojamų dujų kainos 2012-2016 m. mažėjo apie 50 proc.“, – skaičiuoja jis.

Jo teigimu, pernai buvo istorinio lūžio metai, nes net 60 proc. dujų Lietuva importavo per Klaipėdos SGD terminalą, o iš „Gazprom“ pirko apie 40 proc. – „Gazprom“ dujų vartojimo sumažinimas, teikiant prioritetą alternatyviems energijos tiekėjams ir šaltiniams, ne tik leido sumažinti šilumos energijos kainas galutiniams vartotojams, bet ir sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir saugumą.

Eurostat“ duomenimis, 2016 m. Lietuvos buitiniai ir pramoniniai vartotojai mokėjo vieną mažiausių kainų už dujas tarp ES narių: kaina buitiniams vartotojams buvo 39 proc. mažesnė nei ES vidurkis, o pramoniniams vartotojams –18 proc. žemesnė nei ES vidurkis.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės projekte numatyta, kad iki 2030 m. 70 proc. šilumos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. šilumos gamyboje visiškai neturėtų likti iškastinio kuro.

Pagrindinis ir vienintelis trūkumas, kurį įžvelgia Energetikos ministerijos atstovas – biokuro kogeneracinių elektrinių statyba reikalauja didelių pradinių investicijų palyginus su šilumos katilų įrengimu.

A. Jovaiša praneša, jog šiuo metu yra patvirtinta ES struktūrinės paramos lėšomis remiama priemonė „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“, kurios tikslas – siekiant užtikrinti efektyvesnę energijos gamybą bei paskatinti didesnį atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos ūkio sektoriuje, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje įrengti nedidelės galios biokuro kogeneracines elektrines.

Remiama veikla – naujų didelio efektyvumo biokuro kogeneracijos įrenginių (iki 5 MW elektrinės galios, visas nominalus šiluminis našumas ne didesnis nei 20 MW) įrengimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.