Darbo vietų regionuose trūksta: mato tik vieną išeitį

Nors nedarbo lygis Lietuvoje mažėja, kai kurių regionų gyventojai vis dar skundžiasi laisvų darbo vietų trūkumu. Spręsdamos šią problemą, institucijos skatina gręžtis į verslą: Europai po truputį pereinant prie žiedinės ekonomikos principų, šie formuoja visiškai naujas alternatyvas verslininkams, o svarbiausia – gyventojams. Kokio pobūdžio verslo dabar labiausiai reikės ir kaip tai gali pagerinti gyvenimą regionuose?

Viena iš didžiausių Lietuvos problemų – maži atlyginimai arba nedarbas. Tiesa, nors nedarbo lygis šalyje pastaraisiais metais mažėjo, kai kuriuose regionuose bedarbių gretos tik didėja: dėl žemo žmonių pragyvenimo lygio bankrutuoja paslaugas teikiančios ar gamyba užsiimančios įmonės.

Naujoji Vyriausybė ir Seimas dar kadencijos pradžioje kūrė planus, kaip atgaivinti regionus ir tose savivaldybėse, kur labiausiai trūksta darbo vietų, jų sukurti. Bene efektyviausias būdas tai padaryti yra skatinti kurti perspektyvų verslą, atsižvelgti į tai, ko ateityje labiausiai reikės Europai ir Lietuvai. Ekspertai siūlo žvelgti plačiau: visai šalia yra nauja verslo niša – perdirbimas.

Reikalinga nauja politikos ir verslo strategija

Aplinkosaugos specialistai ir atsakingos institucijos vis garsiau kalba apie žiedinę ekonomiką, kurios principų įdiegimas Lietuvoje ir sukurtų palankias sąlygas kurti ir plėtoti naujo pobūdžio verslą. Žiedinę ekonomiką dar galima įvardyti kaip procesą, kai gamybinei ar kitokiai ūkinei veiklai gamtiniai resursai naudojami taupiai ir pakartotinai. Ryškiausias pavyzdys – kai atliekos tampa žaliava produktui. Tokiu principu skatinamas atliekų rūšiuojamasis surinkimas, perdirbimas ir jų panaudojimas antrą kartą kitu tikslu.

Kitaip tariant, žiedinės ekonomikos principai Lietuvoje reikalingi ne tik dėl aplinkosauginio aspekto (tausojami gamtos ištekliai, mažiau teršiama aplinka, mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis). Aplinkos viceministras Mindaugas Gudas DELFI vardija atliekų tvarkymo prioritetus, grįstus žiedinės ekonomikos principais: atliekų susidarymo prevencija (pvz. ilgaamžiškesnių daiktų gamyba); paruošimas pakartotiniam panaudojimui; perdirbimas; kitoks panaudojimas (pvz. deginimas); šalinimas.

„Pirmiausia – reikia skatinti tokią gamybą, kad daiktai ilgiau tarnautų, pakuotės būtų perdirbamesnės; daiktui „sugedus“ - jį pataisyti, jei dar yra galimybė, bet jei jis jau tampa atlieka, jį reikia perdirbti, ne išmesti. Tai liečia ne tik atliekas, bet ir kitus resursus, pavyzdžiui, vandenį. Tą patį vandenį naudoti ne vieną kartą. <...> Laikantis šių principų ne tik taupomi resursai, bet sutaupoma ir energija.“

Daiktų „prikėlimas naujam gyvenimui“

Todėl tuos, kuriems aplinkosauginis žiedinės ekonomikos aspektas nėra svarbus, turėtų sudominti verslo galimybės. Viceministras M. Gudas primena, jog ši pakartotiniu išteklių naudojimu paremta sistema sudarytų sąlygas sukurti konkurencingesnę, nuo išorės (ne šalies viduje esančių) išteklių nepriklausomą šalies ekonomiką.

Kalbant apie konkrečius ir galbūt suprantamesnius pavyzdžius, ši sistema sudarytų sąlygas kurti ir plėtoti daiktų pakartotinio naudojimo ir atliekų perdirbimo verslą. Kadangi pagrindinis žiedinės ekonomikos principas yra atliekų perdirbimas ir tam tikrų daiktų „prikėlimas antram gyvenimui“, planuojama, jog Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau įmonių, galinčių tai daryti.

„Skatinti pakartotinų perdirbimo centrų kūrimą, pavyzdžiui, kur taisomi baldai. Ne išmetami, o taisomi ir vėl perduodami naudoti. Lygiai tas pats turėtų būti daroma su elektronikos prietaisais. Aplinkos ministerija per ES fondus tam tikra apimtimi finansuoja tokių centrų skatinimą. Taip pat turime planų kartu su Ūkio ministerija sudaryti palankesnę teisinę ekonominę aplinką plėtoti tokio tipo verslą. Tuo būdu daugiau daiktų būtų taisomi, o ne naudojami nauji ištekliai ir energija naujų daiktų gaminimui“, – apie planus kalba M. Gudas.

Vyresnės kartos gyventojų turbūt gerai prisimena baldų taisymo dirbtuves ar panaudotų baldų, elektros ir elektronikos prietaisų parduotuves. Jos buvo ypač populiarios regionuose, mažesniuose miestuose. Tačiau nemažai tokių verslų bankrutavo dėl aukštų paslaugos kainų. Dabar gi, anot M. Gudo, toks verslas bus skatinamas. Norima, kad pakartotinio daiktų naudojimo „prikėlimas antram gyvenimui“ būtų populiariau už naujų baldų ar elektronikos prekių pirkimą.

Daugiausiai bedarbių – Ignalinoje

Tokios dirbtuvės gali būti potencialios darbovietės regionuose darbo negaunantiems žmonėms. Pavyzdžiui, Europos Komisija šių metų liepą skelbė, kad ekologiškos pramonės sektoriuje užimtumas nuo 2000 m. padidėjo 20 proc. – iš viso sukurta 4,2 mln. darbo vietų.

Darbo biržos atstovė Jūratė Baublienė informuoja, kad rugpjūčio 1 d. Lietuvoje registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kurie sudarė 7,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų, neturinčių darbo vietos, rugpjūčio 1 d. buvo registruota Ignalinos – 14,9 proc., Lazdijų – 14,7 proc. ir Zarasų – 14,0 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai – Neringoje – 2,7 proc., Kretingoje – 3,1 proc. ir Birštone – 3,9 proc. Tarp didmiesčių aukščiausias nedarbas fiksuotas Kaune – 7,1 proc., žemiausias – Vilniuje – 6,2 proc.

Darbo birža skelbia, kad 2016 metais labiausiai užimtumas augo paslaugų sektoriuje: daugiausiai darbo vietų kūrė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei administravimo ir aptarnavimo sektoriai. Augo užimtųjų pramonės sektoriuje skaičius. Nedidelis užimtumo mažėjimas fiksuotas statybose. Labiausiai traukėsi užimtumas žemės ūkyje.

Darbo biržos ir Statistikos departamento pateiktoje ataskaitoje pateikiami duomenys ir apie reikalingų specialistų paklausą. Pastebima, kad potencialių darbuotojų su baldų perdirbimu (stalių ir dailidžių) paklausa 2017 metais augo, taip pat vis labiau reikia elektromechanikų ir elektromonterių.

Inovacijų verslas – visada perspektyvus

Dar viena perspektyva regionams – inovacijų kūrimas. Tai yra neatsiejamas žiedinės ekonomikos principų diegimo Lietuvoje procesas. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius taip pat pabrėžia, kad žiedinė ekonomika – pokyčiai visose gyvenimo srityse: tai ir gaminių projektavimas, prekyba, vartojimas šalinimas ir tarpiniai šių sričių procesai ir naujo, perspektyvaus verslo, pritaikyto ateičiai, kūrimas.

„Taip atsirastų daug erdvės tvarumą skatinančioms inovacijoms bei naujoms įmonėms kurtis, nes tektų daugiau gaminti ne iš pirminių šaltinių, o iš antrinių žaliavų“, – sako jis.

K. Pocius kalba ne tik apie naujas darbo vietas IT specialistams, bet ir visą galimą infrastruktūros sukūrimą. Jeigu į regioną investuoja, pavyzdžiui, perdirbimo inovacijų verslas, jis tame mieste ieško darbuotojų. Vadinasi, kyla perkamoji galia, regione didėja paslaugų paklausa.

Ypač perspektyvus inovacijų kūrimas yra energetikos sektoriuje. Kaip DELFI pasakojo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, planuojama pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Atsinaujinančios arba žaliosios energetikos plėtroje esame užsibrėžę ambicingų tikslų – pasiekti, kad 2050 m. energetikos sektorius būtų visiškai nepriklausomas nuo iškastinio kuro, o tai reiškia, kad visą elektrą ir šilumą pasigamintume iš atsinaujinančių ir aplinkos neteršiančių šaltinių. Planuojama, kad iki 2030 m. pavyks pasiekti apie 45 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos elektros energijos galutiniame suvartojime. Didžiausią dalį – ne mažiau kaip 55 proc. – sudarys vėjo energija; saulės šviesos energija – sudarys apie 25 proc., po 9 proc. sudarys hidroenergija ir biokuro energija, gaunama didelio efektyvumo kogeneracinėse jėgainėse, ir 2 proc. elektros bus gaminama iš biodujų“, – aiškina ministras.

Naujai energetikos vizijai įgyvendinti, visų pirma, reikalingas atsinaujinančių energijos šaltinių verslas, kuris gali būti plėtojamas regionuose, taip sukuriant ten darbo vietas.

„Ateityje, didėjant gaminančių vartotojų daliai bei vystantis mažajai energetikai, energetinių sistemų valdymas turės tapti vis išmanesnis bei autonomiškesnis. Tam prireiks išmanių technologinių sprendimų bei įrankių, leidžiančių realiu laiku analizuoti bei valdyti didelį skaičių energijos srautų, patys tinklai turės automatiškai reaguoti į apkrovas, gebėti susiremontuoti, pakreipti srautus į mažiau apkrautas tinklo dalis. Todėl Lietuvos mokslui ir verslui atsiveria didžiulis potencialas kuriant bei diegiant ne tik inžinerinius, bet ir IT sprendimus, kuriems jau šiandien yra didžiulė paklausa visame pasaulyje“, – vizija dalijasi Ž. Vaičiūnas.

Perdirbimas ir žiedinė ekonomika iš tiesų gali atgaivinti regionus. Žiedinės ekonomikos principų diegimas lemia naujo verslo kūrimą, o tai reiškia naujas darbo vietas regionuose. Valstybė, anot aplinkos viceministro M. Gudo, ketina remti inovacijas, verslo, susijusio su aplinkos tausojimu ir perdirbimu idėjas.