Žaliavų trūkumas ir aplinkos tarša verčia keistis

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius mano, kad pastaruoju metu Europa atsigręžė į žiedinę ekonomiką dėl dviejų priežasčių – žaliavų trūkumo ir aplinkos taršos.

„Žemė turi ribotus išteklius – ar tai būtų nafta, ar varis, ar kitos išgaunamos medžiagos. Vis toliau judama prie žemesnės kokybės rūdų ir akivaizdu, jeigu nepanaudosime jau seniau gautų išteklių – jų pritrūksime. Tai ypač aktualu Europoje, kuri yra didelė žaliavų importuotoja“, – pabrėžia pašnekovas.

Anot D. Tracevičiaus, antra ir net svarbesnė priežastis, kodėl atsigręžiama į žiedinę ekonomiką, – aplinkos tarša.

„Visi norime gyventi neužterštoje žemėje, o išgaunant žaliavas sunaudojama itin daug energetinių resursų, išmetant maisto atliekas į sąvartynus išsiskiria metanas ir t.t. Jau dabar susiduriame su klimato pokyčio pasekmėmis ir nenorime to tęsti“, – teigia jis.

D. Tracevičiaus teigimu, pereidama nuo netvaraus tradicinės ekonomikos modelio „imk-gamink-išmesk“ prie žiedinės ekonomikos, Europa sugebėtų sumažinti žaliavų importą ir atliekų kiekį, nes medžiagos būtų uždaruose cikluose.

„Tai itin aktualu ir Lietuvai, kuri daugumą vartojimo prekių importuoja. Tai padėtų taip pat sumažinti sąvartynų ir atliekų deginimo įrenginių skaičių“, – aiškina D. Tracevičius.

Mato galimybę augti darbo vietų skaičiui

Tuo metu įmonės futuristė Rasa Tumaševičiūtė žiedinę ekonomiką apibūdina kaip atsinaujinančią sistemą, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos, emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę.

Oro tarša

„Šie procesai gali būti pasiekti pasinaudojant dizaino sprendimais, tinkama daiktų priežiūra, daiktų remontavimu, pakartotiniu naudojimu, daiktų restauravimu, atnaujinimu ir galiausiai – perdirbimu. Idealiu atveju medžiagos niekada netampa atliekomis“, – aiškina ji.

Futuristė įsitikinusi, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos sumažintų žaliavų importą ir paskatintų pakartotinį panaudojimą, remontą, o tokiu būdu būtų sukuriamos papildomos darbo vietos. Remiantis žiedinės ekonomikos principu, turėtų būti skatinamas ir perdirbimas, kuris taip pat sukurtų dar daugiau naujų darbo vietų.

„Kai kurios ES valstybės jau žengia ta kryptimi mažindamos PVM tam tikrų daiktų, pavyzdžiui, avalynės remonto paslaugoms. Žiedinė ekonomika remiasi principu papildomai apmokestinti neatsinaujinančius šaltinius, tokius kaip iškastinis kuras. Tuo pačiu siekiama kuo mažiau apmokestinti ir skatinti atsinaujinančius šaltinius – žmonių darbą, vėjo energetiką ir pan.“, – teigia futuristė.

Europos Komisija jau kurį laiką pripažįsta, jog valstybių ekonomikoje prarandamos vertingos medžiagos. Pasaulyje toliau didėja baigtinių ir kartais retų išteklių paklausa ir konkurencija dėl jų, o dėl eikvojimo blogėja aplinkos būklė ir didėja jos pažeidžiamumas. Todėl Europai ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu naudinga kuo geriau tuos išteklius panaudoti.

Nuo pramonės revoliucijos laikų mūsų valstybių ekonomika įgavo linijinį „imti, gaminti, vartoti ir išmesti“ augimo modelį, grindžiamą prielaida, kad ištekliai yra apstūs, prieinami, nesunkiai išgaunami ir pigiai pašalinami. Vis aiškiau suvokiama, kad šis modelis kelia grėsmę Europos konkurencingumui.

Vėjo jėgainės

Europos Komisija skelbia, kad norint sėkmingai laikytis efektyvaus išteklių naudojimo darbotvarkės, nustatytos pagal Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, būtina daugiau remtis žiedinės ekonomikos principais. Ranka pasiekiami aukštesni ir ilgalaikiai išteklių naudojimo efektyvumo didinimo rezultatai gali atnešti didžiulės ekonominės naudos.

Suskaičiuota žiedinės ekonomikos finansinė nauda

Pastebima, kad tuo pačiu žiedinė ekonomika duoda finansinės naudos ir kuria darbo vietas ES. Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistas Juozas Jezukevičius pastebi, jog šiame etape sudėtinga tiksliai kiekybiškai įvertinti bendrą paties žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio poveikį, tačiau yra apskaičiuota, kad vien atliekų srities pasiūlymų nauda Europos Sąjungoje bus tokia:

- ekonominė nauda – 24,5 mlrd. Eur;

- vien atliekų tvarkymo sektoriuje bus sukurta 140 tūkst. darbo vietų;

- nuo 2015 iki 2035 m. ES išmetamo anglies dioksido kiekis bus sumažintas 500 mln. tonų CO2 ekv.

Žiedinės ekonomikos sistemose kuo ilgiau išlaikoma pridėtinė gaminių vertė ir vengiama atliekų susidarymo. Kai gaminių naudojimo trukmė pasibaigia, jų ištekliai išlieka ekonomikoje ir gali būti dar ir dar kartą produktyviai panaudojami tokiu būdu sukuriant papildomą vertę.

Žiedinės ekonomikos modelių įgyvendinimas reikštų kur kas šviesesnę ateitį Europos ekonomikai. Europa galėtų spręsti dabartines ir būsimas visuotinio išteklių eikvojimo ir didėjančio jų tiekimo nestabilumo problemas.

Dar ir dar kartą produktyviai panaudojant tuos pačius išteklius, apribojus atliekų kiekį ir mažinant priklausomybę nuo nepatikimo išteklių tiekimo bus padidintas ekonomikos atsparumas ir konkurencingumas. Šis modelis padėtų atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo bei jo poveikio ir atvertų ilgalaikio tvaraus augimo perspektyvas.

Naudojant įvairias metodikas ir atliekant įvairių sektorių ir įvairių geografinių apimčių tyrimus, VšĮ „Ellen MacArthur Foundation“ skaičiuoja teigiamą žiedinės ekonomikos poveikį. Pavyzdžiui, suskaičiuojamas 0,8-7 proc. kylantis BVP, nuo 0,2 iki 3 proc. padidėjęs darbo vietų skaičius bei nuo 8 iki 70 proc. sumažėjusios anglies dvideginio (CO2) emisijos.