„Meilė žirgams persiduoda kas antroje kartoje. Mūsų su sese amžiną atilsį senelis savo pramogai turėjo kelis žirgus, tik jie buvo skirti ne joti, o važnyčioti. Jei yra tekę matyti, kaip Sartuose ant ledo vyksta lenktynės su vežimaičiais, tai toks buvo jo hobis ir tam senelis turėjo kelis nuosavus žirgus. Bet mes tai sužinojome tik jau pradėję jodinėti – visai atsitiktinai palėpėje radome jo prizus. O mes patys, kai tik pradėjome jodinėti, tęsiame tai jau virš 20 metų“, – pasakoja per 20 žirgų prižiūrinti U. Zalieckienė.

Moteris sako, kad jai žirgai yra draugai, tad stengiasi apsilankyti žirgyne kiekvieną dieną. Čia atvyksta žmonių, norinčių pajodinėti, ir ji mato, kokie skirtingi jų poreikiai, pastebi, kaip kinta žmonių požiūris į žirgus.

„Vieni atvyksta tiesiog papramogauti, ir labai dažnai tai lieka tik pramoga, o būna tokių, kurie „suserga“ visam gyvenimui. Jie daugiau ar mažiau bendrauja su žirgais, kai kurie nusprendžia įsigyti nuosavą žirgą“, – dalijasi pašnekovė.

Trenerė U. Zalieckienė sako, kad fiziškai stiprus ir sveikas žmogus gana saugiai joti žingine ristele gali išmokti per 5–10 pamokų. Čia pat žirgyne gyvena ir būsimieji čempionai.

„Šis žirgas atkeliavo iš Prancūzijos. Tai būsimas mūsų vienos jaunosios raitelės čempionas (ištvermės jojimo disciplina). Jis yra arabų veislės žirgas – tokie bręsta labai ilgai. Dauguma veislių subręsta iki 5–6 metų, o arabai bręsta iki 7-erių. Čia dar viena prancūzė – jau esama sportininkė. Ji jau pradėjusi savo sportinę karjerą net tarptautiniu lygiu ir, jei viskas bus gerai, po poros mėnesių važiuos ginti Lietuvos vardo į Slovakijoje vyksiančias tarptautines varžybas. Beje, ji yra praeitų metų ištvermės jojimo disciplinos Lietuvos jaunimo čempionė“, – žirgyno gyventojus aprodo trenerė.

O štai dar vienas gražuolis iš Ispanijos.

„Šitas ispanas turi bene daugiausia titulų, yra labiausiai patyręs Lietuvoje ištvermės jojimo žirgas, jau turi kvalifikaciją trims žvaigždėms gauti ir yra ne kartą bandęs įveikti šią distanciją – tai yra joti 160 kilometrų per vieną dieną. Kartu tai nuostabus jaunųjų raitelių mokytojas: jis labai drąsus, atsargus ir saugus joti vaikams“, – dar vieną žirgyno pasididžiavimą rodo U. Zalieckienė.

Šalia ispano aptvaro – romantišku vardu „Mano širdies dūžis“ pavadinta kumelė, jau baigusi sporto karjerą, tačiau tikimasi sulaukti tokių pat gerų jos palikuonių.

„Ši kumelė pas mus atvyko iš Vokietijos, iš mūsų draugų veisėjų. Deja, ji jau baigusi karjerą. Buvo labai perspektyvus žirgas, dalyvavęs aukšto lygio varžybose, bet patyrė bjaurią traumą. Taip atsitinka. Kadangi ji yra kumelė, tai vis dar naudinga šitam pasauliui, ir dabar mes jai ieškom vyro“, – pasakodama raitelė paglosto šviesų kumelės kailį.

Ugnė Zalieckienė ir Ingrida Ravinskytė

Sporto klube „Naujadvario žirgai“ gyvena ir jojimo mokyklos žirgas – lenkų kilmės kumelė, kuri pati pasirenka raitelius.

„Ji – moteriškė, labai specifinio charakterio. Šis žirgas – ne kiekvienam raiteliui. Jei nesutaps biolaukai, tai net labai rimtas profesionalas kaži ar sugebės ja joti. Bei jeigu šiai kumelei patiks žmogus ir su juo ras bendrą kalbą, ji atsiduos darbui 100 procentų“, – dar vieną savo žirgyno draugių pristato trenerė.

Dvaro žirgyne gyvena ne tik dideli žirgai. Viename aptvarų ramiai rupšnodamas svečius pasitinka arkliukas ponis, vardu Spinduliukas.

„Neapsigaukite: tas, kas mielas ir turi gražų vardą, nebūtinai yra paprastas. Visuomenėje paplitęs mitas, kad poniukai paprastesni ir tinkamesni vaikams. Mes stengiamės truputį keisti šį požiūrį, nes iš tikrųjų poniai yra labai sunkaus charakterio žirgai. Gal jie turi kokių nors kompleksų dėl ūgio ir todėl bjaurokai elgiasi. Jiems reikia daug daugiau darbo, kad būtų tokie pat patikimi ir mieli kaip jau savaime yra dideli žirgai“, – žirgyno gyventojus aprodo trenerė.

Psichologė Ingrida Ravinskytė sako, kad žirgai nėra tik pramoga. Žirgų terapijos naudą atradusi specialistė teigia, jog ryšį su šiais nuostabiais gyvūnais ji pajuto dar vaikystėje.

„Mes atrandame, kas mums brangu ir kas „kabina“. Vaikystėje stovykloje pajodinėjusi žirgais supratau, kad tai labai smagu. Šalia tokio didelio gyvūno ir pačiam galima šiek tiek didesniam bei stipresniam pasijausti. Po truputėlį tai vystėsi – pradėjau lankyti žirgyną, pamačiau žmonių bendravimą su žirgais, naudą, kaip žirgai sugeba keisti žmones. Ir štai, tapau psichologe, užsiimu žirgų terapija“, – apie pažintį su žirgais ir kaip tai pakeitė jos gyvenimą pasakoja I. Ravinskytė.

Psichologė sako, kad itin didelę naudą iš žirgų terapijos gauna vaikai, turintys raidos sutrikimų, – šie gyvūnai net padeda mokytis kalbos, fizinių įgūdžių.

„Sėdint ant žirgo labai puikiai atkartojami žmogaus ėjimo judesiai. Tai gali būti puikus kompensavimo mechanizmas bandant dirbti su tam tikrais sutrikusiais raumenimis. Apie žirgų terapijos privalumus dar galime kalbėti, kai yra tam tikrų specifinių poreikių, kartu dirbant tos srities specialistams, – tuomet nauda padidėja beveik iki begalybės“, – sako psichologė.

Šalia žirgų pagerėja nuotaika, anot psichologės, didelis stiprus gyvūnas vien savo stotu kelia susižavėjimą, o sėdint raitam jaučiama būsena suteikia drąsos.

„Jei išmoksti tokį didelį gyvūną valdyti ar susišnekėti su juo, atrandi visai kitą pojūtį. Jie – bandos gyvūnai, o tai reiškia, kad yra labai socialūs. Kaip ir kiti, neturi kalbos padargo, todėl ypač jautrūs kūno kalbai ir aplinkai. Kartais žirgai mums padeda suprasti, kaip jaučiamės, ką mąstome, kiek esame drąsūs ir kiek esame baugūs“, – vardija pašnekovė.

Psichologinis konsultavimas žirgų terapijos metu, anot I. Ravinskytės, be juos išmanančio specialisto nebūtų įmanomas, o visumą sudaro specialisto bendravimas su psichologu, žirgu.

„Trijų elementų komandoje mes galime dirbti su vienu klientu, su pora, šeima, net su grupe ar verslo bendruomene ir spręsti specifinius, metaforinius dalykus, – žirgas tampa metafora spręsti tam tikrus klausimus, ieškoti kitokių elgesio modelių čia ir dabar sukurtoje terapinėje erdvėje“, – apie bendrą darbą su žirgu ir pagalbos ieškančiu žmogumi pasakoja psichologė.

Gegužės 7 dieną šio žirgyno treneriai organizuoja nacionalines ištvermės varžybas, čia bus dvi neeilinės įskaitos – numatytas šeimos jojimas, kai patys mažiausi nariai galės joti keturis kilometrus. Rungtyje gali dalyvauti raiteliai nuo 2 iki 8 metų.

Trenerė U. Zalieckienė sako, kad šiais metais laukia ir pati didžiausia naujovė – pirmą kartą Lietuvos žirgų sporto istorijoje bus vykdomos ištvermės jojimo varžybos žmonėms su negalia.

„Tikimės, kad tai peraugs į gražią tradiciją ir šia idėja paseks kiti varžybų organizatoriai. Juk pasaulyje ne tik neįgaliųjų jojimas, bet ir apskritai sportas ganėtinai stipriai išvystytas, o Lietuvoje tokių raitelių turime mažai. Tad labai kviečiame pabandyti“, – raitelė ir trenerė ragina aktyviai praleisti laiką gamtoje drauge su žirgais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją