Prie šios idėjos prisidėjo ir lietuvė Sandra, kuri pagelbėjo merginoms ne tik finansiškai, bet ir padėjo organizuoti patį verslą bei užsiima instagramo paskyros komunikacija. Ji papasakojo daugiau, kaip susipažino su merginomis, kaip joms sekasi, o taip pat – kaip jos jaučiasi šiuo metu.
„Marina ir Lena gyvena virš mūsų buto, jos yra mūsų kaimynės Čiurlionio g. Mes susipažinome tuo metu, kai mano vyras laiptinėje sutiko kaimynę, kuri papasakojo istoriją, kad mūsų name įsikūrė dvi ukrainietės, kurioms reikalinga finansinė pagalba, kadangi joms tenka skaičiuoti kiekvieną eurą. Mano vyras iš karto davė 200 eurų, kad kaimynė joms nuneštų, tada grįžo namo ir papasakojo viską man.Pasakiau jam, kad 200 eurų yra per mažai, ir su mūsų kainomis čia yra niekas“, – dalinosi Sandra.
Kaip pasakoja Sandra, vėliau ji nusprendė su jomis susipažinti ir pagelbėti kitais dalykais, kaip, pavyzdžiui, grožio procedūromis ar daiktais.
„Vėliau vakarieniavome ir tuo metu jos pasidalino, kad kepa „Napoleono“ tortą. Joms kilo klausimas, ar kas nors galėtų iš jų jį nusipirkti, jeigu jos pradėtų jį kepti. Pasakiau, kad žinoma, Lena. Tai buvo penktadienio vakaras, jau šeštadienį per pietus mano draugė sukūrė joms instagramo paskyrą, aš pasidariau planą, kaip čia viską reklamuoti. Šiandien jau ketvirta diena, o jau viską išpardavėme, kita savaitė jau irgi pilna užsakymų“, – kalbėjo Sandra.
Pasak jos, namų sąlygomis tokius kiekius tortų kepti yra labai sunku, tačiau vietinio restorano pagalba leido merginoms palengvinti jų darbo sąlygas.
„Dabar galėsime priimti dar daugiau užsakymų, nes restoranas „Dine“ leido Lenai ir Marinai naudotis savo cechu, kur yra kepama produkcija, todėl dabar jos galės iškepti daugiau tortų. Namų sąlygomis į orkaitę tilpdavo trys ištepti blynai, o 2 kg tortui reikėjo 10 blynų, todėl buvo labai sudėtinga“, – kalbėjo Sandra.
Emocinė būsena yra tragiškai sudėtinga
Pasakojant merginų istorija, Sandra pasidalino, kad Lena ir Marina atvyko į Lietuvą po savaitės, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Šiuo metu jų emocinė būsena yra sudėtinga, tačiau dirbant atsiranda tiek juokas, tiek ir saugumo jausmas.
„Mano tikslas yra, kad joms tai būtų pragyvenimo šaltinis ir nebūtų vienkartinis dalykas. Kai mes susipažinome, jos buvo labai išsigandusios, jų emocinė būsena yra tragiškai sudėtinga. Kai jos dirba, girdžiu jas kalbant, ar jų vyrai išgyvens kare, ar ne. Bet dabar jų mintys yra užimtos tortais, kas yra labai smagu, nes jos turi mažiau laiko galvoti apie tai, ko jos negali pakeisti. Jos neturi laiko atsisėsti ir galvoti, kaip čia viskas bus. Mano didžiausias noras ir svajonė, kad moterys turėtų to darbo ir suktųsi tam, kad galėtų daugiau galvoti ne apie karą, o užsidirbti pinigų. Jos yra pavargusios, bet žinoma, jau galima išgirsti juoką, papokštavimus, pradėjo pinigų užsidirbti, turbūt ir žmogaus visai kitokia savivertė, atsirado saugumo jausmas“, – kalbėjo Sandra.
Šiuo metu merginos pradeda galvoti ir apie pinigų aukojimą ir būdus, kaip prisidėti prie pagalbos Ukrainoje esantiems žmonėms.
„Jos tik dabar pradėjo užsidirbti pinigus, todėl kažkurią dalį jos norėtų aukoti Ukrainai, dar tiksliai nuspręs, ar giminaičiams, ar draugams, ar organizacijoms. Visus pinigus atiduodame joms, savo darbo neskaičiuojame“, – dalinosi Sandra.
