Tikriausiai visi sutiks, kad švietimas – vienas pagrindinių šviesios valstybės ateities pamatų. Neretai tikimasi, kad šią funkciją užtikrins tik valstybė, kuriai ir pavesta daugiausia užduočių. Vis dėlto verslo atstovai teigia, kad kokybiško švietimo nepavyks užtikrinti tik valdžios rūpesčiu, todėl būtina veikti kartu.
„Nuo švietimo priklauso labai daug, o ypač tai, kaip jaunoji karta matys mūsų valstybę, jos ateitį, kaip prisidės prie jos kūrimo, – teigia prekybos tinklo „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė. – Kalbant apie švietimo kokybę, pirmiausia būtina aiškiai apsibrėžti, ką turime omenyje, sakydami žodį „kokybė“. Ši sąvoka vartojama gana plačiai ir dažnai, tačiau retas kas paaiškina, kas po ja slypi“.
Kokybiškas švietimas – ne tik parengimas dirbti
Pasak jos, švietimo kokybe dažnai vadinamas procesas, kurio metu jaunimui suteikiamos tokios žinios ir įgūdžiai, kurie padeda jam tapti ekonomiškai produktyviu.
„Tačiau tai būtų gana siauras švietimo kokybės apibrėžimas. Juk šiandien Lietuvai reikia daug daugiau, o pirmiausia – savarankiškai mąstančių ir patriotiškų žmonių, kurie norėtų likti ir kurti čia, savo valstybėje. Tad siekis ugdyti tik ekonominei veiklai naudingus įgūdžius turintį jaunimą ilgalaikėje valstybės vystymosi perspektyvoje bus nepakankamas“, – savo kokybiško švietimo supratimu dalijosi pašnekovė.
K. Meidė tiki, kad švietimo kokybė turėtų apimti ir pastangas ugdyti gebėjimą analizuoti, suprasti platesnį kontekstą bei išmokyti asmenį savarankiškai mąstyti. Žinoma, čia prekybos tinklo vadovė mato ir verslo indėlį, kur pastarasis gali dalintis tuo, ką savo veikloje daro geriausiai – pasakoti apie sėkmes ir nesėkmes, gautas pamokas, pristatyti pasiteisinusias naujas technologijas, siųsti praktikus dalyvauti teminėse pamokose ir prisidėti prie gabiausių mokinių skatinimo bei švietimo sistemos materialinio rėmimo.
„Lietuvoje turime daug pavyzdžių, kai verslo įmonės sėkmingai bendradarbiauja su mokyklomis, įgyvendinant įvairius edukacinius bei socialinius projektus. Dažnai jie būna orientuoti į tam tikrų įgūdžių lavinimą arba leidžia moksleiviams susipažinti su įvairiomis specifinėmis temomis, kurios, galbūt, nėra įtrauktos į mokyklinę programą, – kalbėjo pašnekovė. – Išties, Lietuvoje turime puikią mokytojų bendruomenę, žingeidžių ir imlių žinioms jaunų žmonių taip pat tikrai netrūksta. Esu tikra, kad verslas gali rasti pačių įvairiausių bendradarbiavimo galimybių, pirmiausia apsvarstęs, ką geriausio gali duoti moksleiviams“.
Pats prekybos tinklas teigia prie švietimo Lietuvoje gerinimo prisidedantis programa „Maximalistai“, kurios metu išrenkami gabiausi šalies moksleiviai ir jiems skiriamos stipendijos. Vis dėlto K. Meidė pridėjo, kad verslas gali prisidėti prie švietimo sistemos ne tik finansiškai, bet ir dalijantis verslo patirtimi: arba keliaujant į mokyklas ir pasakojant apie savo veiklą, arba kviečiant mokinius apsilankyti įmonėse.
Verslas labai gerai jaučia, kokių kompetencijų reikia
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė įsitikinusi, kad švietimas yra visų gyventojų reikalas. Pasak jos, sėkmingai mobilizavus mokytojus, tėvus ir verslą būtų galima švietimą Lietuvoje sustiprinti iš esmės.
„Verslas labai gerai jaučia, kokių kompetencijų reikia šiandien. Negana to, turi resursų ir darbuotojų, kurie gali dalintis savo žiniomis, patirtimi, atsakyti į klausimus“, – komentavo pašnekovė. Pasak jos, verslui taip pat ypač svarbu gera švietimo kokybė šalyje: „Verslas veikia bendruomenėje, o jos nariai tampa verslo dalimi – darbuotojais ir klientais. Visi nori bendradarbiauti su išsilavinusiais žmonėmis, todėl mūsų visų užduotis kelti švietimo lygį mūsų šalyje, kad joje būtų gera gyventi visiems“.
J. Cvilikienė pabrėžė, kad verslas taip pat turėtų būti įtrauktas į švietimo programų sudarymą ir ruošiamus pokyčius.
„Tik veikdami išvien galime pasiekti geresnį ir greitesnį rezultatą. Turime bendradarbiauti atnaujindami mokymosi programas, kviesdamiesi profesionalus į mokyklas, o mokinius priimdami organizacijose. Visi kartu galime išugdyti šiuolaikinį motyvuotą jaunuolį, kuris kurs valstybę“, – savo pastebėjimais dalijosi Asmeninių finansų instituto vadovė.
Pasiteiravus, kokių įgūdžių šiuo metu bankas tikisi iš naujai į darbo rinką įsiliejančių jaunuolių, J. Cvilikienė teigė, kad darosi akivaizdu, jog po kurio laiko visas operacijas, kurias bus galima automatizuoti, įmonės automatizuos.
„Tad reikės žmonių, kurie gebėtų kurti, taikyti inovacijas, spręsti verslo uždavinius išradingai ir prižiūrėti automatizuotus procesus. Finansų pasaulis keičiasi labai sparčiai, tad apie jį galvojantys jauni žmonės turėtų nebijoti bandyti, klysti, kurti, prisitaikyti. Žinoma, ir programavimo žinios, manau, liks labai aktualios, nes realių popierinių pinigų laikui bėgant gali visai nelikti“, – spėjo pašnekovė.
„Swedbank“ banko atstovė teigė, kad jos atstovaujama įmonė taip pat jaučiasi prisidedanti prie švietimo gerinimo, pavyzdžiui, Asmeninių finansų institutas jau dešimtus metus edukuoja visuomenę finansinio raštingumo temomis. Prieš metus įmonės iniciatyva buvo įsteigta Finansų laboratorija, kurioje apsilankė daugiau nei 4 tūkst. moksleivių. Bandoma prisidėti ir prie moksleivių tolimesnio profesinio kelio pasirinkimo programa „Būsiu_“.
Keliauja po mokyklas ir organizuoja vasaros stovyklas
Išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų bendrovės „TeleSoftas“ personalo vadovė Gintarė Jasonė pabrėžė, kad švietimo kokybė įmonėms yra gyvybiškai svarbi: „Švietimo įstaigos ugdo šalies ateities specialistus ir verslų kūrėjus, todėl verslui svarbu sekti, kas vyksta šalies švietimo kontekste, bei, kiek galimybės leidžia, įsitraukti. Verslas – bendruomenės dalis, todėl ir pačios įmonės turi dėti pastangas ugdant specialistus. Technologijų panaudojimas atveria didžiules galimybes bendruomenei bei žmonijai apskritai“.
Bendrovė taip pat rūpinasi ateities specialistais, todėl jau keturias vasaras iš eilės organizavo „TeleSoftas Summer Camp“ programavimo bei testavimo programą, kurios metu studentai ir karjerą jau pradėję šios srities specialistai galėjo prisidėti prie realių projekto kūrimo ir įgyvendinimo. Šiemet ši programa bus pakeista praktikų programa, kur studentai bus kviečiami prisijungti prie įmonės praktikai.
Praėjusiais metais bendrovė taip pat dalyvavo kitame projekte, kurio metu aplankė 11 Lietuvos mokyklų ir pasakojo mokiniams apie technologijų svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime.
„Tai buvo puikus būdas vaikams parodyti, kad programavimas yra kūrybingas ir ne toks sudėtingas procesas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vaikai akimirksniu pamatydavo rezultatą, įsijausdavo į užduotis ir stengdavosi jas atlikti kuo geriau“, – tęsė G. Jasonė.
Kartu pašnekovė pridėjo, kad jaunimui vis dar trūksta pagalbos susigaudant renkantis karjerą ar norint įgytas žinias pritaikyti praktikoje.
„Tenka daug bendrauti su besimokančiais žmonėmis, pastebime, kad jie labai skirtingai žiūri į galimybes ir patirtis, kurias gali pasiimti studijų metu. Studentams neretai trūksta praktinių žinių ar galimybių išmoktas žinias taikyti praktikoje. Būtent šiuo klausimu verslo atstovai gali daugiausiai prisidėti, sukurdami papildomas galimybes įgauti praktinių žinių, kurių metu studentai galėtų išbandyti naujausias technologijas, tačiau to reikia norėti“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės teigimu, kokybiška švietimo sistema be techninių kompetencijų ir specializacijos žinių privalo suteikti ir kitų įgūdžių: gebėjimo dirbti komandoje ir bendradarbiauti, gebėti komunikuoti esant įtemptoms situacijoms ar tuomet, kai išsiskiria nuomonės.
„O kone didžiausia švietimo įstaigų misija – padėti atrasti kelią, kuriuo žmogus nori eiti, nes jeigu „akys dega“ ji ar jis dirbs iš širdies ir pasieks tikrai daug“, – pridėjo pašnekovė.
Kovo 20 dieną „Žalgirio“ arenoje jau antrą kartą suskambės skambutis į „Geriausia ever pamokų diena“! Čia susirinks vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai, kurių lauks daugybė pranešėjų, savo srities profesionalų.
