Pirmauja informacinės technologijos

Kokias profesijas verslo atstovai dabar pavadintų ateities profesijomis? Apie tai keliems tūkstančiams moksleivių pamoką vedė verslo pasaulio atstovai: „Maxima“ grupės vadovas Dalius Misiūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, NT plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ generalinis direktorius Robertas Dargis, lazerių genijus Augustinas Vizbaras kartu su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu.

Kol keliolika tūkstančių mokyklose stovinčių suolų liko tušti, mokiniai atvyko į pamokas „Žalgirio“ arenoje Kaune. 9-10 klasių paaugliai kryptingai artėja prie paskutiniųjų metų mokykloje, todėl ir mokykloje, ir kitur dažnai sulaukia klausimų apie tai, ką veiks po to.

Iš esmės visi trys verslo pasaulio atstovai apibūdino sėkmės receptą panašiai: reikalingas kūrybingumas dirbant technologijų amžiuje, bet jo negana, reikia dirbti, skirti laiko asmeninių įgūdžių, tokių, kaip problemų sprendimas, ugdymui.

„Man teko nedėkingiausia dalis – pasakyti, ko nereikia mokytis“ - į moksleivius kreipėsi R. Dargis. Kelionėms laivu profesijos pasirinkimą prilyginęs verslininkas nurodė keturis dalykus, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną ir turėtume, jo nuomone, skirti dėmesio galvodami apie ateitį: mobilus telefonas, daiktų internetas, dirbtinis intelektas ir duomenų „debesys“ bei panašūs įrankiai.

Kokios profesijos laukia kartos, kuri po kelių dešimtmečių tikriausiai kiekvienuose namuose ant lentynos pasidės po 3D spausdintuvą? Kad ir ką paaugliai rinktųsi dabar, visos technologinės profesijos, R. Dargio teigimu, neapsieis be kūrybiško požiūrio į technologinę kasdienybę. O tarp įgūdžių, kurių būtinai reikės: kompiuterinio raštingumo, finansinio raštingumo ir kitų, kurie padėtų savarankiškai priimti sprendimus.

Robertas Dargis

Būdami renginyje moksleiviai, kurių susirinko keli tūkstančiai, turėjo galimybę čia ir dabar išsakyti savo nuomonę apie tai, kurios srities profesija, jų manymu, yra perspektyviausia. Beveik absoliuti dauguma moksleivių balsavo už tai, kad perspektyviausia profesija bus iš informacinių technologijų srities. Kitos pagal populiarumų buvo medicinos, ekonomikos, statybų inžinerijos, politikos ir teisės sričių profesijos.

Turės išmokti priimti sprendimus patys

Kitas pranešėjas pamokoje buvęs D. Misiūnas paklausė, kas jau galvojo apie profesijos pasirinkimus. Visoje salėje girdėjosi moksleivių ūžesys, tačiau kai kreipėsi į tuos, kurie jau dabar nusprendė, kurią kryptį rinksis ir paskutiniuosius metus mokykloje mokysis, kad galėtų rinktis tos srities studijas ar profesiją, didžioji dalis salėje susirinkusių moksleivių nutilo.

„Svajonė, kūrybiškumas, drąsa“, - „Maxima“ grupės vadovo nuomone, toks receptas padėtų vaikams rinkis profesiją.

Dalius Misiūnas

Diskusiją apie ateitį sunku įsivaizduoti be žmonių, kuriančių tikrą revoliuciją. Lazerių specialistas A. Vizbaras kartu su broliais Dominyku ir Kristijonu įkūręs „Brolis Semiconductors“ pasakojo, kaip asmeniniai įgūdžiai lems jaunosios kartos vaidmenį technologijų pasaulyje.

„Jūs keisit dirbtinį intelektą, o ne jis jus. Klausimas toks, ar jūs sugebėsit suvaldyti dirbtinio intelekto mašinas. Geriausias būdas tai padaryti yra sutelkti dėmesį į tai, kas sekasi geriausiai“, - pasak jo tie, kurie drįs taip gyventi, nebus pakeičiami.

Augustinas Vizbaras

Tačiau blogus laikus jis žada biurokratams. Anot jo, ateityje jų gali sumažėti 80 proc.
Mobiliųjų aplikacijų parduotuvės, išpopuliarėjusios dar prieš „Google Play“ ar „Apple App Store“, kūrėjas Ilja Laursas teigia, kad idėjų generavimas šiai kartai yra būtinas.

„Gyvenate kūrėjų epochoje“, - į moksleivius kreipėsi verslininkas. Pasak jo, kai net mąstyti gali automatizuotos mašinos, svarbu keisti savo gyvenimo būdą ir elgseną taip, kad išsiugdytume kritinį mąstymą. Anot jo, idėjos savaime neatsiranda ir neatsiras.

„Tiek jūs, tiek labai daug žmonių nesusimąsto, kiek žmonės kasdieniame gyvenime nėra linkę priimti sprendimus patys. Kiti bėga – aš bėgu“, - sako I. Laurs.

Komentuodamas kelių tūkstančių moksleivių balsavimą, kurios srities profesijos bus populiariausios, žinomas verslininkas siūlo suprasti dar vieną dalyką.

„Informacinės technologijos – ne profesija – tai bazinis raštingumas. Taškas. Politikoje ar ekonomikoje – privalai tai išmanyti“, – teigia Ilja Laurs.

Technologinis raštingumas - būtinas įgūdis

Žinomas verslininkas, paklaustas apie tai, ką darytų, jei jam būtų aštuoniolika, teigė, kad tokiame amžiuje visi sprendimai orientuoti į trumpalaikius sprendimus, todėl jei galėtų sugrįžti į tą laiką, orientuotųsi į ilgalaikius dalykus, net jei tai neišsyk suteiks gerai apmokamą darbą. Jo nuomone, net tuomet, kai jauni žmonės svarsto trumpalaikės praktikos galimybes, reiktų žvelgti trejus ar net penkerius metus į priekį, kokią naudą atneš toks sprendimas, kuriam skirsime bent pusmetį savo laiko.

Kitas pamokos „mokytojas“ – R. Dargis taip pat atkreipė renginio dalyvių dėmesį į tai, kad tiek informacinis, tiek ekonominis raštingumas, kartu su sąmoningų žiniasklaidos turinio vertinimu, yra baziniai įgūdžiai norint kurti sėkmingą karjerą greitai besikeičiančiame pasaulyje.

„Jei atsakėte, kad ateities profesija yra iš informacinių technologijų srities, galvodami, kad būsite programuotojai, sakyčiau, kad priimate labai rizikingą sprendimą. Tai „padiktuota“ tam tikros dabartinės „mados“. Atsukime plokštelę atgal ir prisiminkime, ar kažkada antraštėse nebuvo linksniuojamos kitos profesijos, kurių atstovų perteklių turime dabar? Jūsų pasirinkimas bus teisingas tiks su sąlyga, kad tai bus įrankis spręsti problemas – tai yra įgūdis, kurį vertina visas verslo pasaulis“, – mano Ilja Laurs.

Lazerių genijumi vadinamas A. Vizbaras pamokos pabaigoje prisiminė, kad pats dabar galbūt nebūtų ten, kur yra, jei ne tėvo pagalba priimtas sprendimas dėl studijų universitete.

Žinomo verslo atstovas papasakojo, kad nors ekonomika buvo populiariausia tuo metu, teisinga linkme nukreipė tėvas motyvuodamas savo pasiūlymą tuo, kad reikalingi mokslai, kuriuose įgyjame žinių, o ne renkamės pagal populiarumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (95)