„Ar istorija verčia vemt?“ – publikai štai tokį netikėtą klausimą uždavė istorikas. Iš pradžių pakilo rankos tų, kuriuos ji verčia vemti, tuomet tų, kurių neverčia. O kodėl gi taip yra? A. Bumblauskas neabejoja – dėl to galime kaltinti datas, kuriomis esami dusinami.
Pirmiausia istorikas pasiūlė prisiminti Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“, kuriame vienos iš planetų pavadinimas – B612.
„Kodėl planeta yra pavadinta B612? Dėl to, nes suaugusieji mėgsta skaičius, o mokiniai – ne. Ar įmanoma istorijai apsisukt be datų?“ – paklausė jis ir pats suskubo atsakyti į šį klausimą.
Turbūt daugelis prisimena vieną iš istorinių datų – 1492 metus, kuomet Kolumbas perplaukė Atlanto vandenyną. Bet juk jis jį perplaukė ne metais, o laivu! A. Bumblauskas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename istoriniame įvykyje pagrindinį vaidmenį atlieka visai ne data.
Istorikas pabrėžia, kad Lietuvos istorijai suvokti iš tiesų pakanka trijų datų: 1918 m. vasario 16-osios, kuomet buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, 1253 m. liepos 6-osios, kuomet buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis mūsų karalius Mindaugas, bei 1990 m. kovo 11-osios, vadinamos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
„Mokytojai uždusina moksleivius klausinėdami įvairių datų – kada, kada, kada. O jūs jų paklauskit, kas įvyko 1792 metais, ir tikriausiai atsakymo jie nežinos“, – teigia jis.
O kas iš tiesų yra svarbu? Profesorius siūlo prisiminti savo didžiausias pergales ir jomis pasidžiaugti – tuo įspūdinga mūsų istorija. Bene didžiausių ovacijų scenoje sulaukė nuotrauka, kurioje vaizduojama Rūtos Meilutytės pergalė pasauliniame kontekste ir istorine tapusi nuotrauka, kai Lietuvos vėliava kabojo aukščiau nei Rusijos ir Amerikos.
Profesorius tiki, kad daugiau dėmesio turėtume atkreipti į tai, ką mums reiškia istoriniai įvykiai, ko esame pasiekę ir kuo galime didžiuotis – užvis svarbiausia yra suvokimas. „Tai ir būtų tikros istorijos pamokos, o ne datų zūbrinimas“, – teigia jis.
