Pamoką apie alternatyvią muziką Samas pradėjo klausimu

„Kas namuose turi „roketus“ (odines striukes – DELFI)? Mūsų praktiškai pusė arenos. Alternatyva nėra kažkoks muzikos stilius – tai judėjimas žmonių, kurie nori keisti šį pasaulį. Viskas prasideda nuo alternatyvos įprastiems dalykams ir kai norim seniams šiknas išspardyt. <...> Yra toks posakis, „popsas užkniso juodai“ – tai alternatyva prasideda nuo tokių žmonių, kurie jį sugalvojo“, – teigia atlikėjas.

Jeigu gali kurti – tu gyveni, mano atlikėjas. Jo teigimu, tiek tokios grupės, kaip „Nirvana“, tiek naujesnės kartos atstovai, pavyzdžiui, „Coldplay“ iki atsiradimo ant didžiųjų scenų kūrė alternatyvią muziką – kūrė „kažką naujo“. Vis dėlto, jis atkreipia renginyje dalyvaujančių moksleivių dėmesį į muzikos tikslą. Prisimindamas savo kūrybos pradžią, S. Urbonavičius teigia, kad joje nuo pat pradžios ieškojo prasmės, nepradėjo nuo piniginės naudos siekimo.

„Norėjosi, kad muzika būtų kažką pasakanti. Muzikas skirstoma į dvi dalis. Muzika – menas ir muzika – komercija. Muzika – menas ieško naujų pojūčių, muzika – komercija yra tai, kaip uždirbami pinigai“, – sako ilgametę patirtį turintis scenos vilkas.

Pramogų pasaulis nemėgsta nevykėlių

Paklausti, kas norėtų būti žinomos grupės nariai ir daug uždirbti, moksleiviai labai greitai atsiliepė labai staigiai, tačiau būti tais, kurie uždirba, bet muziką kuria „apie nieką“, panašu, nenorėtų. Ar lengva būti žvaigžde? Į šį klausimą bandė atsakyti lietuviškų hitų autorius M. Mikutavičius. Atsisukęs į kartu ant scenos esantį dirigentą V. Lukočių, atlikėjas žodžiais nupiešė realybės paveikslą apie dabartinį pramogų pasaulį.

„Vytautas yra klasikinės muzikos atstovas. Klasikinė muzika reikalauja daugybės metų griežti, groti, mokytis ir kurti tą muziką, kuri po dešimtmečio galbūt tik nuguls kažkur orkestro duobėje. Dabar sukurta daugybė variantų, kaip galime atsidurti scenoje“, – savo pamoką pradėjo atlikėjas.
Pateikdamas savo nuomonę apie sėkmės kelius iki didžiosios scenos, atlikėjas apibūdino kelis skirtingus variantus.

„Paklaustas, aš visada pateikiu labai paprastą atsakymą, ko reikia, kad būtum dainininkas. Tai yra kompleksas kelių dalykų. Šoki, dainuoji, esi gražus, moki pakalbėti ir gerai atlieki muziką. Jei jų (tokių įgūdžių – DELFI) neturi, kartais užtenka gerai kurti dainas ir jas atlikti. Dar labiau kartais užtenka būti gražiu. Neapsigaukite, tokių tinginių – siaubinga daugybė. Kada mes kalbame, kad jie to neverti, tai yra neteisybė, nes jei jie ten išsilaikė, sakykime, penketą metų, jie yra kažko verti“, - teigia M. Mikutavičius

Kaip jie atsiduria scenoje? Pasak M. Mikutavičiaus, į pagalbą dabartiniame pasaulyje dažnai pasitelkiami socialiniai tinklai, viešųjų ryšių agentūros, tačiau „nei vadybininkai, nei žiūrovai nepakenčia nevykėlių“.

„Jums atrodo, kad į koncertus ateina tik snobai ir seniai?“, - retoriškai paklausė dirigentas V. Lukočius. Pasakodamas moksleiviams apie klasikinę muziką atlikėjas paprašė įjungti filmuką „Tomas ir Džeris“, jo iškarpą, kurioje katinas ir peliukas imituoja dirigento judesius, tuomet filmo garso takelį atliekančio orkestro pasirodymą. Klasikinės muzikos atstovas juokdamasis pasakė, kad muzika, kurios klausosi vaikai, yra „baisi“, tačiau iš tiesų jie tiesiog nežino arba nepagalvoja, kad snobams priskirta klasikinė muzika panaudojama filmuose, reklamose ir kitur labai dažnai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)