Nepriklausomybės atgavimas – ekonominio lūžio laikas
Vos tik atgavus nepriklausomybę ir kol šalies valiuta dar buvo rublis, anot ilgametės biudžeto departamento valstybės ir savivaldybių biudžeto sudarymo skyriaus vadovės Stefanijos Neverienės, biudžetas buvo gana kuklus. Ji prisimena ir sausio 13–osios įvykius, kai biudžetą teko slėpti savo namuose. „Viską slėpdavome. Nešdavomės biudžetą į namus, jei kartais užimtų okupantai“, – prisimena ji.
Vėliau vietoje rublių atsirado laikinieji pinigai, kurie buvo vadinami talonais. Juos gyventojai praminė „žvėreliais“, o iš Lietuvos išvedus sovietų kariuomenę 1993 m. buvo įvestas litas. „Kai buvo sukurta kompiuterinė sistema biudžetui suvesti, tai nemenkai palengvino specialistų darbą. Buvo lengviau, nes informatikai sudarinėjo programas ir kiekviena ministerija turėjo savo kodus“, – pasakojo ilgametė specialistė.
Kiek vėliau prie skyriaus prisijungusi buvusi biudžeto departamento, Valstybės ir savivaldybių biudžeto sudarymo skyriaus vadovė Audronė Čekanavičienė pasakojo, kad biudžeto skyriuje buvo rengiamas ne tik biudžetas, bet ir biudžeto sandaros įstatymas, strateginio planavimo metodikos rengimas, vyriausybės rezervo lėšų skirstymas ir kt. „Šis skyrius darė be galo daug darbų. Viskas dar nebuvo pakankami kompiuterizuota. Daug kas buvo skaičiuojama rankomis ir suvedus į kompiuterį tikrindavome, ar tokį skaičių turime“, – prisiminė A. Čekanavičienė.
Reikšminga ES parama
Bėgant metams keitėsi biudžeto priėmimo metodika, asignavimų valdytojai (institucijos, kurios gavo valstybės ar savivaldybės lėšų ir yra atsakingos už jų atsakingą panaudojimą). Prie visų pokyčių teko prisitaikyti ir tuo metu su valstybės biudžetu dirbusiems finansų specialistams.
Nuo 2000 metų biudžeto departamente dirbęs dabartinis finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas sako, kad tų metų biudžetas buvo vienintelis toks, kurį patvirtino ne tik pagal institucijas, bet ir programas. Visi vėlesni ir ankstesni biudžetai buvo patvirtinami tik pagal institucijas. „Tai reiškia, kad jei Seimas patvirtino pagal programas, tik jis ir galėjo keisti tokį paskirstymą ir tai pakankamai ribojo Vyriausybės galimybes lanksčiai vykdyti biudžetą. Turbūt tai ir buvo priežastis, kodėl to buvo atsisakyta vėlesniuose biudžetuose ir likta prie modelio, kad Seimas tvirtina biudžetą pagal institucijas, o Vyriusybė paskirsto jį pagal programas“, – pasakojo pašnekovas.
2004–aisiais įstojus į Europos Sąjungą (ES) Lietuva pradėjo gauti paramą. Tiesa, pasak D. Sadecko, tuo metu ji sudarė tik 13 proc. viso biudžeto, tačiau vėlesniais metais ši dalis valstybės biudžeto pajamose buvo kur kas reikšmingesnė bei siekė ir ketvirtadalį viso biudžeto. Na, o 2007–aisiais buvo priimtas fiskalinės drausmės įstatymas, kuris iki šiol reguliuoja fiskalinę drausmę valstybėje.
„Iki tol biudžetai buvo keičiami metų eigoje. Matant, kad surenkame šiek tiek daugiau pajamų nei planavome, reikėjo keisti ir biudžetą. Viena iš taisyklių buvo ir tai, kad visos tos papildomos priemonės metų eigoje turėtų būti naudojamos deficitui mažinti. Vėliau atsirado ir papildomas ES reguliavimas“, – pasakojo D. Sadeckas.
Iššūkiu biudžetui tapusi finansinė krizė
2008–aisiais šalį ištikus ekonominei krizei bei nesurenkant pakankamai pajamų valstybės biudžetą teko mažinti. Dar po dvejų metų buvo reglamentuotas anksčiau buvęs neformaliu biudžeto derybų tarp ministro pirmininko, finansų ministro ir atitinkamos srities ministro derybų procesas. Šių derybų tikslas – sutarti dėl ateinančių metų lėšų.
Pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo 2018 m. buvo suplanuotas biudžeto perteklius. Tik įstojus į NATO Lietuva įsipareigojo dėl gynybos finansavimo. Jis turėjo siekti apie 2 proc. nuo šalies BVP. Šis įsipareigojimas Lietuvoje buvo įvykdytas 2019 m.
„Šiuo metu valstybės biudžetas yra institucinis ir tvirtinamas institucijoms bei įstaigoms. Tačiau atsirado papildomas elementas – tos institucijos yra sugrupuotos pagal valstybės veiklos sritis. Tai reiškia, kad parodoma, kiek konkrečiai sričiai išleidžiama lėšų. Kitas svarbus dalykas – tvirtinti toje srityje siektini rodikliai, kas turi būti pasiekta už tuos pinigus“, – paaiškino specialistas bei pridūrė, kad didėjant biudžetui gerėjo ir visuomenės gyvenimas, gerovė šalyje.
Apie visa tai plačiau – šiame reportaže.