Viso šių metų valstybės biudžetą sudaro kiek daugiau nei 18,6 mlrd. eurų. Čia išsiskiria prioritetinės sritys, tokios kaip sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir užimtumas, švietimas ir mokslas, viešieji finansai bei, kaip minėta, šiemet itin didelis dėmesys yra skiriamas saugumo stiprinimui.
Valstybės saugumui ir gynybai skiriami 1 861,8 mln. Eur, iš kurių didžiąją dalį sudaro Krašto apsaugos ministerijos asignavimai – 1774,6 mln. Eur. 2023 m. KAM asignavimai, lyginant su 2020 m, yra didesni 746 mln. eurų (beveik 73 proc.).
Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, vykdyti ir parlamentinių partijų susitarimą, įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus. Šiems tikslams numatyta per 308 mln. eurų: papildomi asignavimai krašto apsaugai, siekiant išlaikyti ne mažesnį nei 2,52 procento BVP finansavimą (127,3 mln. eurų), karinio mobilumo paketui (80,5 mln. Eur), NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje organizuoti (36,6 mln. Eur), poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės (36,1 mln. Eur), parengties krizinėms situacijoms stiprinti (11,3 mln. Eur), NATO karinio aprūpinimo standartus atitinkančiai ginkluotei įsigyti (7 mln. Eur), žvalgybos pajėgumams palaikyti (5 mln. Eur) bei kibernetinio saugumo plėtros programai vykdyti (4,7 mln. Eur).
Labai svarbi ir pilietinio atsparumo, piliečių pasirengimo šalies gynybai ugdymas, todėl nuspręsta Lietuvos šaulių sąjungai, kuri reikšmingai prisideda prie šių tikslų siekimo, skirti didesnį finansavimą - daugiau nei 10 mln. eurų (2022 m. – 7,0404 mln. eurų).