Šiųmetis valstybės biudžetas yra patvirtintas ir prieinamas kiekvienam Lietuvos piliečiui interaktyvioje aplikacijoje www.sudeliokbiudzeta.lt, kur suteikiama galimybė savo nuožiūra perdėlioti šalies iždą skirtingoms veiklos sritims ir gautą rezultatą palyginti su jau patvirtintu biudžetu. Specialistai papasakojo, kaip biudžetas yra skirstomas kasmet ir kodėl vienos sritys gauna daugiau, o kitoms tenka mažesnė viso pyrago dalis.
Daugiausiai dėmesio – socialinei apsaugai
Valstybės biudžetas – tai Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Ne ką mažiau svarbus ir asignavimo apibrėžimas, kuris reiškia valstybės biudžete arba savivaldybėje patvirtintą lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti sumą. Šią sumą asignavimų valdytojai turi teisę gauti valstybės arba savivaldybės biudžete.
Kaip pastebi ekonomistė Laura Galdikienė, didžiausia biudžeto pyrago dalis atitenka socialinei apsaugai ir užimtumui. Ir nors lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis iš 15,5 milijardų eurų skiriami 36,2 proc. yra nemaža suma, tikrojo šalies poreikio ji nepadengia.
„Ateityje Lietuvai greičiausiai teks didinti išlaidas socialinei apsaugai ir užimtumui. Turime senėjančią visuomenę ir skurdo lygis yra aukštas. Žmonės reikalauja didesnių senatvės pensijų, išmokų. Net jei padidintume išlaidas socialinei apsaugai, turime galvoti, iš kur tas lėšas paimsime“, – kalbėjo ekonomistė.
Rekordinis augimas
Antra pagal dydį biudžeto dalis yra skiriama sveikatai. Šiemet šiai sričiai yra numatyta beveik 14 proc. valstybės biudžeto išlaidų. „Šis rodiklis iš tiesų yra panašus į tą, kurį turi ir kitos ES valstybės. Čia nelabai ką ir galėtume pakoreguoti“, – sakė L. Galdikienė.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministro patarėjas ir atstovas spaudai Tomas Bagdonas pastebėjo, kad suma, kuri yra skirta sveikatos apsaugai, padidėjo beveik 400 mln. „Tai yra rekordinis augimas. Kadangi su švietimu yra taip, kad tik dalis gyventojų juo naudojasi, socialinė apsauga taip pat ne visiems reikalinga, o sveikatos apsauga naudojamės visi. Tad kas septintas mokesčiams sumokamas euras grįžta sveikatos paslaugoms visiems gyventojams“, - sakė pašnekovas.
Gynybai Lietuva taip pat skiria gerokai daugiau lėšų nei kitos ES valstybės. Pasak ekonomistės L. Galdikienės, gynybai skiriama daugiau lėšų, nes jaučiama Rusijos kaimynystės grėsmė. Jei anksčiau skiriama suma metai iš metų buvo gana panaši, po Rusijos karo Ukrainoje pradžios ji ženkliai išaugo ir šiuo metu sudaro 7,6 proc. viso biudžeto.
Apie visa tai plačiau – specialiame reportaže.