Augs ir pajamos, ir išlaidos
2023 m. Lietuvos valstybės biudžetas sudarytas remiantis Finansų ministerijos parengta ekonomine prognoze, atsižvelgiančia į geopolitinę situaciją aplink Lietuvą, jos įtaką šalies viduje ir energetikos sektoriuje. Prognozuojama, kad 2023-aisiais šalies ekonomika gali augti 1,4 proc., o 2024–2025 m. – po 3 proc. per metus.
„Ekspertai, ekonomistai pradėdami diskusiją apie biudžetą visada pastebi – turim neeilinius metus, neeilinę situaciją, todėl ir biudžetas neeilinis. Ir Lietuva, ir visas pasaulis kasdien susiduria su neeiline situacija. Rusija pradėjo karą Ukrainoje, kurio pasekmės, smogdamos energetinių kainų augimu, nuvilnijo per visą pasaulį. Tapo dar sunkiau nuspėti ne tik trumpojo, bet ir ilgojo laikotarpio grėsmes bei joms pasiruošti. Todėl ekonominėmis prognozėmis besidalijančių institucijų nuomonės dėl kitų metų ekonomikos augimo tempų išsiskiria. Bet teikiame biudžetą, kurio vienintelė kritika – per dosnus", – lapkričio pradžioje diskusijoje „2023 m. valstybės biudžetas: iššūkiai ir galimybės" teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lyginant su 2022 metų planu, kitais metais valstybės biudžeto pajamos išaugs 2,8 proc. ir sieks 15,5 mlrd. eurų. Tuo tarpu išlaidos paaugs 6,3 proc. ir sudarys 18,6 mlrd. eurų. Pasak biudžeto sudarytojų, valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. sieks -4,9 proc. BVP, o skola – 43 proc. BVP. Svarbu paminėti, kad tai vienas mažiausių rodiklių visoje ES.
„Išnagrinėjusi aplinkybes, Vyriausybė pateikė biudžeto projektą, kuris, atsižvelgus į turimas galimybes, geriausiai atliepia kylančius beprecedenčius iššūkius. Pasirinktos priemonės skirtos tiek trumpo, tiek vidutinio laikotarpio sunkumams spręsti", – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Švelnins energijos kainų augimo poveikį
Ukrainoje pradėtas Rusijos karas daro didelę įtaką tarptautinėms elektros ir dujų kainoms. Ekonomistų teigimu, sunkiai prognozuojami šių kainų pokyčiai yra vienas didžiausių kitų metų ekonomikos galvosūkių. Todėl sudarydama 2023 m. valstybės biudžetą, Vyriausybė prioritetą skyrė energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui. Pasak ekspertų, tikslinga valstybės pagalba žmonėms ir verslui šiuo metu svarbi ne tik siekiant užkirsti kelią nepritekliui ar bankrotams, bet ir palaikyti visuomenės vienybę.
Ateinančių metų valstybės biudžete energijos kainų augimo sušvelninimui bus skirta 1,86 mlrd. eurų. Elektros kaina pirmąjį kitų metų pusmetį neviršys 28 ct/kWh. Kompensacijos neaplenks ir dujų naudotojų. Suvartojantiems iki 300 kub. m per metus pirmąjį pusmetį dujos kainuos 1,33 euro, o suvartojantiems daugiau – 1,07 euro.
Tuo tarpu verslo atstovai nerimauja, jog šiuo metu Lietuva susiduria su dar didesniu šoku nei pandemijos metu. Su Rytų šalimis dirbusioms įmonėms tenka ieškoti naujų rinkų, kyla išlaidos dujoms ir elektrai, o karas kaimynystėje kelia reputacijos iššūkius. Tam, jog ekonomika išliktų konkurencinga, investuotojus reikia įtikinti, kad kurti verslą Lietuvoje saugu.
2,5 mlrd. eurų pagalbos paketas suteiks galimybę verslams prisitaikyti prie neeilinės padėties. Paketas apima tokias priemones kaip subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, paskolos. Maitinimo paslaugoms galiojusi PVM lengvata bus pratęsta metams kultūros renginių paslaugoms, apgyvendinimo paslaugoms ir elektroninėms knygoms PVM lengvata bus taikoma neterminuotai, o sporto renginių ir atlikėjų paslaugoms lengvata bus taikoma iki 2022 m. birželio 30 d.
„Nuogąstaujantiems, jog parama gyventojams bei verslui turėtų būti skiriama atsižvelgiant į jų pajamas ar suvartojamų išteklių kiekį, priminsiu, kad kainų augimas palietė ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunančius žmones", – pabrėžė ministrė.
Todėl, pasak ministrės G. Skaistės, tikimasi, jog biudžete numatytos priemonės suteiks laiko visiems gyventojams bei verslams prisitaikyti prie naujos realybės ir susirasti pigesnių bei tvaresnių energijos išteklių. Pavyzdžiui, įrengti saulės ar vėjo jėgaines, įsigyti elektromobilius, naujus šildymo katilus ir kt.
Gyventojams – didesnės pajamos
Nors pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei kitose ES šalyse, t. y. apie 10 proc. per metus, tačiau ekonomistai pabrėžia, kad būtina imtis papildomų priemonių šioms tendencijoms išlaikyti. Todėl 2023 m. biudžete ir toliau numatoma nuosekliai didinti žmonių pajamas. Šiam tikslui įgyvendinti skirta daugiau nei 1,58 mlrd. eurų.
Pasak biudžeto projektą rengusių specialistų, suklusti turėtų visi dirbantieji, nes jų pajamoms didinti bus skirta net 359 mln. eurų. 15 proc., iki 840 eurų, išaugs minimali mėnesi alga (MMA), o 15,7 proc. padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis sieks 625 eurus. Tai reiškia, kad mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pinigines kas mėnesį papildomai papildys daugiau nei 83 eurai. MMA didinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų.
Geros naujienos laukia ir mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų. Jų darbo užmokesčiui didinti numatyti net 363,8 mln. eurų.
Kitais metais augs ir socialinės paramos išmokos bei senatvės pensijos. Vidutiniškai 7 proc. didės išmokos vaikams, parama neįgaliesiems, socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, šalpos pensijos, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos. Senatvės pensijos augs beveik 13 proc. Taigi, būtinąjį stažą turintys senjorai gaus vidutiniškai 65 eurais didesnes pensijas, o būtinojo stažo neturinčiųjų pensijos paaugs vidutiniškai 60 eurų.
Investicijos į ateities Lietuvą
Kalbėdami apie gyventojams ir verslui skirtą pagalbą, ekonomistai primena, jog svarbu atskirti ilgalaikes ir trumpalaikes išlaidas. Pasak jų, siekiant išvengti grėsmingo ilgalaikio prisirišimo prie paramos priemonių, pastangas spręsti finansinius iššūkius turi dėti ne tik valstybė, bet ir piliečiai. Ekspertai primena, kad nusprendus padidinti biudžeto išlaidas tam tikrai sričiai, reikia rasti ir tvarų būdą jas padengti, kitaip augs valstybės skola.
Siekiant užtikrinti tvarią finansinę ateitį, 2,9 mlrd. eurų biudžete bus skirti investicijoms į Lietuvos ateitį. Jos skatins šalies pažangą, didins konkurencingumą, energetinę nepriklausomybę ir pasirengimą išorės grėsmėms.
Daugiau nei 1 mlrd. eurų numatytas žalinimui. Šiomis lėšomis galės pasinaudoti ne tik atsinaujinančius energijos išteklius įrengti bei naudoti norintys verslai, bet ir daugiabučių gyventojai. Panaudojant „Naujos kartos Lietuva" plano atnaujinimo bei biudžeto lėšas bus renovuoti net 4488 pastatai.
312 mln. eurų investicijos bus skirtos skatinti inovacijų plėtrą moksle ir versle, o 192 mln. eurų padės skaitmenizuoti aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių veiklą. Gausesnių investicijų sulauks ir sveikatos apsauga bei transporto sektorius. Taip pat numatytos priemonės, skirtos padėti ieškantiems darbo bei įgyvendinti itin atsakingą politinių partijų susitarimą dėl švietimo kokybės tobulinimo ( 233,4 mln. eurų).
Reakcija į ekonominius ir geopolitinius pokyčius
Ne tik energetiniai, bet ir gynybos pajėgumai kitąmet bus didinami nuosekliai įgyvendinant Lietuvos narystės NATO įsipareigojimus. Įtemptos geopolitinės situacijos akivaizdoje, šalies ir jos gyventojų saugumui užtikrinti biudžete numatyta net 308,5 mln. eurų. Iš jų 127,3–mln. eurų skiriami papildomiems asignavimams krašto apsaugai, siekiant išlaikyti ne mažesnį nei 2,52 proc. BVP finansavimą.
Pasak valstybės finansinį planą rengiančių specialistų, kad ir kaip toliaregiškai ir atidžiai biudžetas būtų suplanuotas, gali pasitaikyti ir netikėtų nacionalinės bei tarptautinės politikos pokyčių. Todėl atsižvelgdama į juos, Vyriausybė taip pat operatyviai reaguos ir imsis būtinų biudžeto korekcijų.
Artimiausiu metu valstybei papildomai skolintis neprireiks. Be to, nors politikų ir ekspertų nuomonės dėl mokesčių reformos išsiskiria, tačiau kitais metais gyventojų nauji mokesčiai nelaukia. Jie bus pristatyti tik pagerėjus ekonominei ir geopolitinei padėčiai.
„Nusprendėme rinktis ne mokesčių reformą ar sektorines lengvatas, kurios ne pilna apimtimi pasiekia gyventojus, tačiau didinti jų pajamas, kad žmonės patys turėtų galimybę nuspręsti, ką įsigyti", – diskusijoje „2023 m. valstybės biudžetas: iššūkiai ir galimybės" kitų metų valstybės finansinį planą apibendrino finansų ministrė G. Skaistė.