M. Jastramskis: elektroninis balsavimas keltų pavojų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad elektroninis balsavimas būtų patogi priemonė ir efektyvintų balsų skaičiavimo procesą, tačiau šiandien toks sprendimas Lietuvoje dar keltų nemažai pavojų ir šalis nėra tam pasiruošusi:
„Įvertinus argumentus apie elektroninio balsavimo pliusus ir rizikas, taip pat pasaulinę praktiką, kiek valstybių įsivedė ir kiek kilo problemų su duomenų saugumo bei skaidraus proceso užtikrinimu, trečia, įvertinus mūsų pačių valstybės infrastruktūrą, investicijas į kibernetinį saugumą, sakyčiau, kad svarstyklės šiuo metu visgi labiau svyra link to, kad elektroninio balsavimo nereikėtų įsivesti“.
Anot politologo, bene didžiausia rizika, kalbant apie elektroninį balsavimą – įsilaužimas į rinkėjų duomenų bazes, kas sudaro papildomas galimybes paveikti rinkimus iš išorės. Taip pat galimos problemos, susijusios su skaidrumu, balsavimo rezultatų sąžiningumo užtikrinimu.
LiJOT prezidentas kalba apie teigiamą pusę: ar tai galėtų saugoti sveikatą?
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Luko Kornelijaus Vaičiako manymu, demokratiški rinkimai modernioje visuomenėje yra svarbiausias įtraukimo į sprendimų priėmimą įrankis, o balsavimo galimybė internetu užtikrintų platesnį atstovavimą bei valstybės kūrimą.
Be to, anot pašnekovo, šiuo metu reikia galvoti ir apie kiekvieno sveikatą: „Dabar mes tik spėliojame apie karantino trukmę, tačiau net praėjus šiam periodui, bus atsargiau žiūrima į renginius viešose vietose, masinius susibūrimus. Į tai įeina ir srautai prie balsadėžių. Reikia siekti ir balsavimo proceso paprastinimo, kad jis būtų kuo draugiškesnis piliečiui, taupantis jo laiką.“
Balsavimas internetu, sako L. K. Vaičiakas, naikintų su geografiniais aspektais susijusius nepatogumus, skatintų didesnį išeivijos įsitraukimą: „Būtina pastebėti, kad niekas nekalba, jog nuo pirmųjų rinkimų viskas persikeltų į internetinę erdvę. Elektroninis balsavimas būtų tik alternatyvus balsavimo būdas taip siekiant, kad kuo daugiau žmonių išreikštų savo valią rinkimuose.“
L. K. Vaičiako manymu, emociškai jau esame pasiruošę elektroniniam balsavimui, o ar sistemos yra saugios ir paruoštos, gali atsakyti tik ekspertai. „Stebint užsienio praktiką, analizuojant ir tai, kad valstybės kertinės telekomunikacijos ir el. bankininkystė yra saugus būdas visuomeniniams procesams, manau, kad mūsų ypač talentingi programuotojai galėtų sukurti veikiančią, ir svarbiausia, maksimaliai saugią, elektroninio balsavimo sistemą“, – kalba LiJOT prezidentas.
Tyrimai rodo: dviejų metų skirtumas gali lemti viso gyvenimo įprotį
Kalbėdamas apie rinkėjo amžiaus kartelės mažinimą, M. Jastramskis remiasi atsikartojančiais tyrimų rezultatais – žmonės, kurie eina į rinkimus tik gavę teisę balsuoti, bus linkę šiame procese dalyvauti ir toliau. Tuo tarpu jaunystėje nepabandę balsuoti asmenys, dažnai ir vėliau neina į rinkimus: „Balsavimas šiuo požiūriu yra kaip įprotis. Mes išsiugdome jį ir net negalvojame, kad gali būti kitaip“.
Politologas pabrėžia, tokį įprotį įgyti dar nebaigus mokyklos – kur kas paprasčiau, mat paskutinėse klasėse, 16 – 17 metų jaunuolio socialinė padėtis – dažnai stabilesnė nei pora metų vyresnių piliečių: „Gyvena su tėvais, eina į mokyklą, turi kažkokius ryšius, galbūt ir mokykloje diskutuojama pilietiškumo tema. Kalbant apie rinkimų aktyvumą, jei šis žmogus pabandys balsuoti tada – tai yra geresnės startinės pozicijos, nei vėliau.“
Tuo tarpu tik baigusio mokyklą jauno žmogaus socialiniame gyvenime vyksta daugybė pokyčių – egzaminai, stojimas į universitetus, gyvenamos vietos ir kiti pasikeitimai, tad tikėtina, kad laiko ir dėmesio rinkimams čia liks gerokai mažiau.
Austrijos patirtis atskleidžia netikėtą tendenciją
M. Jastramskis remiasi Austrijos patirtimi, kur bene dešimtmetį galima balsuoti nuo 16 metų: „Austrijos tyrimai rodo, kad bėgant laikui efektas iš tiesų yra šiek tiek pozityvus ir skatina aktyvesnį jaunų žmonių balsavimą. Taip pat rodo, kad tas balsavimas nėra nebrandesnis ar kažkuo kitoks nei šiek tiek vyresnių ar net gerokai vyresnių žmonių. Tie, kurie balsuoja 16 – 17 metų, labai panašiai seka rinkiminę kampaniją, o jų pasirinkimas kairės – dešinės skalėje nesiskiria nuo vyresnių rinkėjų. Kitaip tariant, jaunesni rinkėjai Austrijoje nėra labiau linkę rinktis kraštutines jėgas“.
Ar mokykla gali tinkamai paruošti balsavimui? Politologas tikina, kad, nors diskusija apie pilietiškumą ar politiką mokykloje galėtų būti aktyvesnė, esama švietimo sistema neturi tapti argumentu už ar prieš balsavimo amžiaus keitimą. Dar daugiau – ankstyvesnis balsavimas skatintų labiau domėtis, mat jaunimas pajustų, kad ne teoriškai mokosi apie pokyčius, o yra jų dalimi:
Šiuolaikinis jaunimas nusipelnė pasitikėjimo avansu?
„Atstovaudamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai (LiJOT) pasisakau tiek už aktyviosios, tiek ir už pasyviosios rinkimų teisės amžiaus kartelių mažinimus, t.y. pasisakau, kad savivaldos rinkimuose asmenys galėtų balsuoti nuo 16 metų, o kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą – nuo 21 metų“, – kalba L. K. Vaičiakas.
Anot LiJOT prezidento, tokios ir panašios idėjos, siekiant įgalinti jaunimą, visada susilaukia priešpriešos: „Jaunimas nuvertinamas visais laikais, dar Sokratas pastebėjo, kad „jaunimas mėgsta prabangą, yra blogai išauklėtas, jis šaiposi iš viršininkų ir nei trupučio negerbia vyresniųjų.“ Čia – ne jaunimo problema, o skirtingų kartų susikalbėjimo klausimas.“
L. K. Vaičiakas sako, kad negalima lyginti jaunimo, kuris buvo prieš 20 ar 40 metų, su jaunimu, kuris yra dabar: „Dabartinis jaunimas yra be galo imlus naujovėms, supranta savo vertę, kuriamą pridėtinę vertę ir yra nusipelnęs gauti pasitikėjimą avansu.“
Pašnekovas teigia, kad argumentas, jog jaunimas – nepatyręs, jam trūksta „gyvenimiškos patirties“ yra niekinis: „Nuoširdžiai tikiu, kad 16-metis jaunuolis kartais gali daug daugiau pasiūlyti savo bendruomenei ar Lietuvai, nei kai kurie asmenys su „gyvenimiška patirtimi“. Remiantis pilietinės galios indeksu, jaunimas yra ne tik ateities, bet ir dabarties pilietinės visuomenės pagrindas. Pasitikėkime jaunu žmogumi ir jis mus visus nustebins savo kuriama nauda“, – teigė LiJOT prezidentas.
Europos Sąjungos rekomendacijos ragina keisti įstatymus
Anot L. K. Vaičiako, balsavimo teisę turinčių piliečių amžius tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose demokratinėse valstybėse istoriškai keitėsi, nėra jokių žinomų tyrimų, nurodančių, kokiame amžiuje pasiekiama branda balsuoti, o Danijos rinkėjų tyrimas rodo, kad su kiekvienu mėnesiu po pilnametystės tikimybė balsuoti pirmą kartą mažėja.
Taip pat, kalba pašnekovas, balsavimo teisės ankstinimas įgyvendintų vieną esminių demokratijos principų: kuo didesnė piliečių dalis turi teisę rinkti valdžią, kuri atstovauja jų interesams, tuo valstybė demokratiškenė.
„Galiausiai, Europos Sąjungos rinkimų teisės reformoje nuo 2015 m. rekomenduojama įteisinti aktyviąją rinkimų teisę piliečiams nuo 16 metų amžiaus. Šią praktiką bent savivaldos lygmeniu Europos Sąjungoje jau taiko Estija, Austrija, Malta bei kitos šalys. Toks sprendimas minėtose valstybėse atnešė teigiamų rezultatų – aktyvumas rinkimuose išaugo“, – apibendrina LiJOT prezidentas.
