Nei viena partija nesikreipė dėl šeimų poreikių nustatymo
Kalbėdama apie naujosios Vyriausybės programą asociacijos pirmininkė V. Vasiliauskienė sako, kad šeima minima vos keliose vietose, kas ją tikrai piktina: „Juk šeima patiria daug iššūkių, pradedant bendra demografine padėtimi visuomenėje, finansiniais šeimų iššūkiais, baigiant bauginančiu skyrybų skaičiumi. Visuomenės atskirtyje dažnai atsiduria ir šeimos, kuriose vaikai turi specialiųjų poreikių ar turi fizinę ir(ar) proto negalią“.
Asociacijos narys R. Aušrotas sako, kad padaryti realų pokytį šeimos politikoje yra labai sunku. „Šių rinkimų metu labiausiai kontaktą norėjo užmegzti Darbo partija ir ta dėl užsakomojo straipsnio. Daugiau nei viena šalies partija mums nei skambino, nei rašė, nei kvietė diskusijai apie šiandieninius šeimų poreikius, norėdama juos susirinkti, išsianalizuoti ir atsižvelgusi į juos ruošti programas. Gal jos tą informaciją rinko kitu būdu“, - pastebi pašnekovas.
R. Aušrotas įsitikinęs, kad Lietuvoje būtent ir trūksta to realaus šeimų poreikio žinojimo: „Imkime savivaldybės lygmenį. Kiekvienais metais savivaldybės rengia socialinių paslaugų planus, kuriuose numato socialinių paslaugų poreikį šeimoms. Normaliai darbas turėtų vykti taip: savivaldybė pasikviečia asociacijas, NVO, dirbančias su šeimomis, ir klausia, koks yra poreikis vienų ar kitų paslaugų šeimai. Tuomet pagal turimą informaciją plane įvardina poreikį. O šiandien daug kur viskas vyksta „popieriniame“ lygmenyje. Tarnautojas, kuris atsakingas už tokio plano rengimą, metai iš metų, paima seną redakciją, tą patį poreikį, kuris buvo, nesidomint, ar kas pasikeitė, gal šiandien tie poreikiai kitokie. Tada į planą sukelia institucinius, o ne realius šeimų poreikius. Tuomet atsiranda paslaugų trūkumas ir tėvų lūkesčiai prasilenkia su formuojama šeimos politika“.
Piniginė parama – nėra efektyviausias būdas skatinti gimstamumą
„Šiandien girdime, kad karantino laikotarpiu šeimose padaugėjo konfliktinių situacijų, piktnaudžiavimo alkoholiu. Aš tai matau kaip reakciją į nemokėjimą tvarkytis su stresu, santykiais šeimoje, sunkumus auklėjant vaikus ir pan. Tai mano klausimas: koks valstybės atsakas į tai? Kiek koronaviruso plane yra numatyta socialinėms reikmėms? Kiek skirta priklausomybėms nuo alkoholio mažinti, kiek pasieks ši pagalba paslaugų forma savivaldybes? Kiek numatyta terapinių grupių, mokymų, kaip valdyti stresines situacijas, išvengti konfliktų ir pan.? Aš manau, kad labai mažai. Ir manau, kad tie pinigai gali išeiti į orą per kokius nors fiktyvius projektus ir realiai jokios pridėtinės vertės nesukurs“, - mano R. Aušrotas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad valstybės negebėjimas susirinkti ir įvertinti poreikių yra vienas iš didžiausių trūkumų formuojant šeimos politiką Lietuvoje. Viskas, pasak jo, daroma instituciniame lygmenyje ir čia nepriklausomai nuo partijų. „Partijos žino kelias raktines frazes, burtažodžius ir bando sugalvoti, kokios čia gali būti priemonės. Dažniausiai, kokios priemonės yra siūlomos, tai – didesnės išmokos. Čia buvo praėjusios kadencijos politika. Plačiai nuskambėjo, kai Darbo partija norėjo duoti po 10 tūkst. Eur šeimai, susilaukusiai vaiko. Piniginė parama, kaip rodo studijos, yra dalinis ir mažai efektyvus būdas gimstamumo skatinimui. Kiek teko studijuoti, didžiausią poveikį gimstamumui turi būsto politikos programa. Išmokos leidžia mažinti socialinę nelygybę, ištraukti iš socialinio skurdo vargstančias šeimas. Vaiko pinigai yra gera pagalba šeimoms“, - sakė R. Aušrotas.
Didžiulė problema šeimai – būstas
„Pasisekė toms šeimoms, kurios jau susituokusios ir turi nuosavą būstą, tačiau tikrai ne kiekvienai šeimai taip pasiseka. Kitiems lieka galimybė nuomotis arba įsigyti būstą su paskola. Išsinuomojančios jaunos šeimos dažnai susiduria su situacija, kad nuomojamo būsto savininkai nesutinka užregistruoti nuomininkų, nepasirašo nuomos sutarčių. Neturint registruotos gyvenamosios vietos negali vaikų vesti į darželį, gauti socialinių išmokų“, - sakė asociacijos pirmininkė.
V. Vasiliauskienė pastebi, kad norint įsigyti būstą, pirma reikia sukaupti lėšų pradiniam įnašui, kas jaunai šeimai tikrai nėra paprasta, nes ypač jauni žmonės gauna ne tokius didelius atlyginimus: „Turint tris ir daugiau vaikų bankas dažnai neduoda paskolos, kadangi skaičiuojant visiems šeimos nariams nesusidaro pakankamos pajamos. Vaiko pinigai į pajamas neįskaičiuojami. Dažnai dirba tik vienas tėvų, kitas motinystės - tėvystės atostogose, todėl šeima neturi pakankamai pajamų būsto pirkimui. Neišsprendus būsto klausimo jauni žmonės susiduria su baime susilaukti antro, trečio vaiko“.
Darželių ir psichologų trūkumas, nekeičiama brandos egzaminų tvarka
Paūgėjus vaikams, šeimos, pasak pirmininkės, ypač didesniuose miestuose, susiduria su vietų darželiuose trūkumu: „Kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikus, pabrėžtina, kad mokyklose reikalavimai taip išaugę, jog tėvai jau pradinėse klasėse samdo korepetitorius. Moksleiviai perkraunami darbais, pervargę, net neatsižvelgiant į karantino situaciją ir Covid pandemiją. Kalbama apie naujas švietimo programas, bet niekas nesikonsultavo su visuomene, tėvų organizacijomis, neaišku, kokios tos programos bus. Vis žadama, bet nekeičiama brandos egzaminų tvarka, kuri šiuo metu tikrina ne brandą, bet žinias“.
V. Vasiliauskienės manymu, šeimai nuolatos keliami reikalavimai, bet neskubama jai padėti: „Deja, bet valstybė ir jos institucijos skuba padėti tik tada, kai šeima jau yra gilioje krizėje, tuo tarpu darbas su dar funkcionuojančia šeima nėra vykdomas. Didžioji dalis paslaugų šeimoms orientuotos į pačias sudėtingiausias situacijas, o šeimoms, kurios dar nėra toje didelės rizikos zonoje, pagalbos trūksta, pavyzdžiui, psichologų konsultacijų susiduriantiems su asmeninėmis bei šeimyninėmis problemomis, sutuoktinių konsultavimo, kaip spręsti šeimoje iškylančius nesutarimus, pagalbos tėvams, auginantiems paauglius, turinčius problemų, pagalbos šeimoms, kurių vaikai turi ugdymo problemų, pagalbos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Taip pat dirbant su šeima dažniausiai už šeimą nusprendžiama, kokios „pagalbos“ jai reikėtų, vietoje to, kad pati šeima būtų įtraukiama į šį procesą, tuo kuriant galios - pasipriešinimo santykį ir mažinant pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis“.
Skyrybų prevencijai vietos partijų programose taip pat neatsirado
„Lietuvoje yra labai didelė problema – besiskiriančios šeimos. Nei vienoje partijos programoje nemačiau, kad būtų rašoma, ką daryti, kad skyrybų būtų mažiau. Prevencijai nieko nėra skirta. Apie intervenciją, realią pagalbą, kur būtų numatytos mediacijos, psichologo, gebėjimo ugdyti vaikus paslaugos, kad išsiskyrę nesmurtautų vieni prieš kitus, nesinaudotų vaikais savo ambicijoms tenkinti. Skyrybų metu tėvai netgi sąmoningai skundžia vieni kitus tarnyboms. Tai yra opi problema", - teigė V. Vasiliauskienė.
Besiskiriančioms šeimoms, pasak R. Aušroto, ypatingai reikalinga pagalba, nes skyrybos, kai vienas iš tėvų turi pasirūpinti visais savo ir savo nepilnamečių vaikų poreikiais, tokią šeimą veja į socialinę atskirtį. Dar vienas svarbus punktas yra daugiavaikės šeimos, kuomet ties trečiu vaiku rizikuojama patekti į socialiai remiamų šeimų sąrašą.
„Mažai šeimų apsisprendžia turėti tris ir daugiau vaikų. O juk tai būtina tautos išlikimo sąlyga. Jei tokiai šeimai ir pakanka pajamų, tai laiko tikrai pritrūksta. Juk laiko sąnaudos vaikų aprengimui, ugdymui, dėmesys skiriamas tris ar keturis kartus didesnis, nei vienam vaikui. Net ir klasės tėvų susitikimuose ir kalėdiniuose vaikų vakarėliuose turi dalyvauti kaip lygus su kitais. Galimas sprendimas - šeimoms, kurios fiziškai pritrūksta laiko savo vaikams, skirti socialinį padėjėją“, - teigė V. Vasiliauskienė.
Pasak asociacijos pirmininkės, norint priimti pagrįstus sprendimus, reikėtų išsamaus šeimų poreikių monitoringo, klausti jaunų šeimų, su kokiais iššūkiais jos susiduria ir tuos poreikius atliepti: „Pagelbėti gali ir kitų valstybių praktika. Labai gaila, jeigu jaunų šeimų rūpesčiai liktų politikos programų paraštėse“.
