Tradiciškai, pilietiškumo pavyzdį rodė senjorai: savo valią išreiškė 57,46 proc. balso teisę turinčių 65-erių ir vyresnių asmenų.
Vangiausias – jaunimas iki 25-erių metų (38,61 proc.), ne ką aktyviau balsavo asmenys iki 30 metų (39,71 proc.).
Kita vertus, nėra taip prastai: 2012 metais Seimo rinkimuose dalyvavo tik 18 procentų rinkėjų, kuriems nuo 18 iki 29 metų, į 2016-ųjų Seimo rinkimus atėjo daugiau nei 30 procentų, o rekordas sumuštas pernai, kai Prezidento rinkimuose pilietinę pareigą atliko beveik pusė jaunimo.
Sociologo, bendrovės „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio nestebina tokie aktyvumo rodikliai: ne tik Lietuvoje jaunimas neskuba prie balsadėžių.
„Daugelis šalių bando atsakyti į klausimą – kaip sudominti jaunimą rinkimais, jog jis ateitų balsuoti? Kiek darėme tyrimų, nei vieni neatskleidė, jog jaunimas į rinkimus neina dėl kažkokių principų, jie šiaip nėra nusiteikę prieš valdžią ir panašiai.
Jie nebalsuoja dėl kelių priežasčių. Jaunimo mobilumas didesnis, didmiesčiuose gyvenantys jauni žmonės dažnai dar yra registruoti savo gimtinėse tėvų adresu, tad jei nespėjo balsuoti iš anksto, rinkimų dieną retas kuris vyksta namo tik tam, kad atliktų pilietinę pareigą.
Be to, rinkimų rezultatai mažiau turi įtakos jaunimo gyvenimui. Pensininkui svarbiau yra, kas bus valdžioje. Neretai jaunimas turi svarbesnių reikalų rinkimų dieną: draugai, meilė, kokie nors renginiai, įvykiai. Šiuo požiūriu pensininkai yra ramesni“, – mano V. Gaidys.
Prieš rinkimus garsiai nuskambėjo verslininko, mecenato Daliaus Trumpos idėja – balso teisę suteikti kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo amžiaus. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai – keturi, o ne du tėvų balsai.
„Nemanau, kad tai reali idėja. Norėčiau, kad egzistuotų bazinė tokia nuostata, kad nereikia versti balsuot, nereikia siekti 100 procentų aktyvumo. Tegu balsuoja tie, kurie jaučia poreikį balsuoti, o ne per prievartą visi.
Geriau reikia sudaryti dar geresnes galimybes tiems, kurie nori balsuoti, pavyzdžiui, užsienio lietuviams, jaunimui, neįgaliesiems. Aš perspektyvą matau internetiniame balsavime, kuris atvertų geresnius kelius aktyviai visuomenės daliai dalyvauti rinkimuose“, – teigė V. Gaidys.
Tikėjosi naujo rekordo
Jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas pripažįsta, kad po rekordiniu jaunimo aktyvumu pasibaigusių 2019-ųjų Prezidento rinkimų tikėjosi šiemet naujų aukštumų.
Tačiau jaunimas taip aktyviai šiemet per Seimo rinkimų I turą prie balsadėžių nesiveržė.
„Prisiminus 2019-ųjų Prezidento rinkimų rezultatus, džiaugėmės rekordiniu jaunimo aktyvumu, beveik 46 proc. jaunimo išreiškė savo valią.
Nuoširdžiai tikėjomės, kad rezultatas šiemet bus pagerintas, bet žvelgiant iš racionaliosios pusės, nacionalinio parlamento rinkimai niekada nesusilaukdavo tiek dėmesio, kaip Prezidento.
Analizuojant statistiką matome, kad aktyvumas šiek tiek padidėjo lyginant su 2016-aisiais, bet tas skaičius mūsų tikrai netenkina“, – tvirtino L. K. Vaičiakas.
Anot jo, svarstant, kodėl jauni žmonės neįsitraukia į rinkimus, yra keletas priežasčių.
„Viena jų, kuo toliau, tuo labiau jauni žmonės tampa nepriklausomi, svarsto, kad ir be politikų įsitraukimo jų gyvenimas klostysis gerai ir jie patys viską galės valdyti.
Kitas argumentas – nėra daug patrauklios ir prieinamos informacijos. Tai parodė ir karantino situacija, jog jauni žmonės yra unikalūs pagal gaunamą ir pasiekiamą informaciją. Jei didžiąją dalį naujienų brandūs asmenys gauna iš žiniasklaidos, tai jaunimas nemažą dalį informacijos susirenka iš socialinių tinklų. Priklausomai nuo artimiausios aplinkos socialiniuose tinkluose, ta informacija apie rinkimus gali labai skirtis.
Esmė tame, kad informacija nėra patraukliai pateikiama jaunam rinkėjui. Pats debatų formatas jau šiek tiek yra atgyvena, jis galėtų būt keičiamas, labiau atsižvelgiant į jaunų žmonių interesus.
Informacijos pateikimas jaunimui suprantama kalba, manytume, prisidėtų prie didesnio jaunimo aktyvumo.
Taip pat analizuojame, kiek jaunų žmonių yra įsitraukę į pilietines veiklas, į nevyriausybinių organizacijų sektorių, tie skaičiai nėra džiuginantys. Tačiau teikia vilties kiti statistiniai duomenys. Tiek pilietinės galios indeksas, tiek organizacijų tvarumo indeksas kiekvienais metais auga. Reikia tikėtis, kad bendromis jėgomis ateityje mes paskatinsime jaunus žmones dalyvauti aktyviau Seimo rinkimuose“, – vylėsi L. K. Vaičiakas.
Anot pašnekovo, neretai ir patys politikai suvokia, kad rinkiminės kampanijos metu neverta daug dėmesio investuoti į jaunimą, kuris paprastai yra pasyviausias politiniuose rinkimuose.
„Analizuojant ir viešąją erdvę, ir klausimų kėlimą, dalis politikų nėra nukreipę savo dėmesį į jaunus žmones. Gal siekdami perrinkimo, gal dėl visų kitų problemų, jie daugiau dėmesio skiria tai rinkėjų daliai, kuri aktyviau ateina į rinkimus. Tad jaunimas lieka tarsi pamirštas.
Bet reikia pasidžiaugti, beveik kiekvienoje politinėje jėgoje šiemet matėme, kad aktyviau atkreipiamas dėmesys į jaunus žmones, vyko ir specifinės laidos jaunų žmonių problematikai spręsti, politikai buvo aktyviau linkę diskutuoti su jaunais žmonėmis.
Be to, mes patys pasisakome, kad patys jauni žmonės aktyviau įsitrauktų į politinį gyvenimą savo ne tik pasyviąja, bet ir aktyviąja teise.
Esame už tai, kad į Seimą galėtų kandidatuoti asmenys nuo 21 metų, džiaugiuosi, kad politikai pradėjo apie tai kalbėti ir veikti.
Taip pat mažinkime amžiaus cenzą, nuo kada žmonės gali dalyvauti rinkimuose: suteikime galimybę asmenims nuo 16 metų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Visi moksliniai tyrimai rodo, kad jei jaunas žmogus ateis pirmą kartą į rinkimus, tikėtina, kad jis ir ateityje neignoruos politinių rinkimų.
Kitas dalykas, balsavimo internetu galimybė. Jaunimas noriai naudojasi informacinėmis technologijomis. Jei jie išbandytų balsavimą internetu, gal jie ir ateityje tą sėkmingai darytų.
Internetinis balsavimas būtų išeitis pandemijos metu asmenims, kurie dabar yra izoliacijoje, taip pat ir užsienio lietuviams būtų kur kas paprasčiau atiduoti savo balsą.
Nemanome, kad bus per daug rizikinga užtikrinant skaidrius, saugius rinkimus. Visi internetinės bankininkystės principai rodo, kad galima saugiai tą atlikti.Tai būtų tinkamas sprendimas aktyvinant jaunus žmones valdyti savo ateitį“, – kalbėjo L. K. Vaičiakas.
Anot pašnekovo, jaunimo aktyvumo skaičiai būtų didesni, jei ir sekmadienį apygardose galėtų balsuoti kitų miestų, kitų apygardų rinkėjai.
„Paprastai rinkimų dieną jau niekas nevyksta namo į miestą, kuriame žmogus registruotas tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Vėlgi, čia situaciją keistų internetinis balsavimas, nereikėtų stovėti, kaip socialiniuose tinkluose rašoma, smagiose ir turiningose eilėse išankstinio balsavimo metu“, – pridūrė L. Vaičiakas.
Nuvilia požiūris, jog rinkimai – „vyresniųjų“ reikalas
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė mano, kad mokykloje nepakankamai skiriama dėmesio politiniam raštingumui, neretai pilietinio ugdymo pamokos dažną moksleivį tiesiog nuvilia.
„Pamokų medžiaga nebūna išdėstoma įdomiai, dažnu atveju tokias pamokas veda mokytojai, turintys kitas disciplinas, tad jiems tai nebūna prioritetas.
Trūksta suvokimo, pavyzdžių ne tik apie rinkimus, bet ir pačią valstybės sąrangą. Šiems Seimo rinkimams dėmesio taip pat trūko, tačiau galime džiaugtis, kad įvairios nevyriausybinės organizacijos (NVO) užsiėmė informavimu, padėjo moksleiviams gauti reikiamą informaciją ir sužinoti daugiau apie rinkimus“, – teigė pašnekovė.
„Labai liūdna, tačiau visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, jog politika ir valstybėje vykstantys procesai yra „vyresniųjų“ reikalas. Labai dažnai moksleiviai atsimuša tarsi į sieną, bandydami įsitraukti į politikos procesus, taip menkinama jų motyvacija. Savo veikloje pastebime, kad net ir buvimas mokyklos savivaldoje padeda suvokti atstovavimo procesus, atsakomybę, tapatumą su mokykloje vyraujančiom problemomis ar sėkmėmis“, – kalbėjo S. Aškinytė.
Anot jos, galima teigti, kad moksleiviams trūksta politinio raštingumo, suvokimo apie balsavimo reikšmę ir prasmę. „Galbūt teisinga prielaida, jog jauni žmonės pasyvesni rinkimuose, nes mano, kad politiniai klausimai jų tiek stipriai neliečia, kaip vyresniųjų. Žinoma, toks požiūris klaidingas“, – kalbėjo moksleivių lyderė.
Pašnekovė nemano, kad kandidatų gretose sunku atrasti tokių, kurie savo programose neminėtų jaunimo.
„Manau, kad problema slypi apskritai jaunimo nesidomėjime politika, nes šiek tiek pasigilinus, paskaičius programas, peržiūrėjus debatus tikrai galima atrasti politines jėgas, kurios atitinka jaunimo aktualijas“, – kalba S. Aškinytė.
Pasak pašnekovės, puikų darbą atlieka jaunimo nevyriausybinės organizacijos, kurios savo informacinėmis kampanijomis, švietimu padeda užglaistyti politinio nesuvokimo spragas.
„Apskritai, prie sėkmingo jaunimo įsitraukimo į rinkimus gali prisidėti visa mokyklos bendruomenė – tiek tėvai, tiek mokytojai, tiek aktyvūs moksleiviai. Labai svarbu apie rinkimus kalbėti ir per pamokas, tikslingai dėstyti medžiagą, keisti pilietinio ugdymo suvokimą“, – teigė S. Aškinytė.
Pašnekovė mano, kad balsavimas internetu padėtų pritraukti didesnį skaičių jaunuolių į rinkimus, tačiau prioritetas turi būti saugumas ir skaidrumas: kol jis nebus užtikrintas, anot jos, rikiuosimės prie balsadėžių.
