Nuomonės išsiskyrė
Idėjos pagrindinis siekis, kaip sako ir pats D. Trumpa, yra pakeisti politikų požiūrį į rinkėją. Mat dabar aktyviausi rinkėjai – vyresnio amžiaus žmonės, tad politinės jėgos atsižvelgia į kur kas daugiau šio elektorato interesų, lyginant su jaunesnės kartos žmonėmis. Tad tokiu būdu būtų įgalinta daugiau jaunų asmenų ir ypatingai jaunų šeimų, galinčių išreikšti savo požiūrį politinėje arenoje, o politikai žvilgsnį nukreiptų ir į jų pusę.
Kalbintų politikų ir politologų nuomonė šia tema išsiskyrė. Vieni teigė, kad ši idėja rinkėjo vektorių pakreips į daugiavaikes šeimas, kurios kaipmat ims reikalauti daugiau teisių, o politikai savo ruožtu pradės tenkinti visus jų įnorius. Kiti teigė priešingai – ši diskusija tikrai atneštų peno mūsų valstybei ir aktyvintų jaunimą bei prisidėtų prie rinkiminio aktyvumo augimo. Buvo išsakyta įvairiausių pastebėjimų, išvardinta begalė trūkumų ir privalumų.
Tačiau visose diskusijose svarbiausias išlieka visuomenės interesas. Štai „Delfi“ portalo apklausoje Lietuvos žmonių klausėme: „Ar pritartumėte idėjai siekti platesnės diskusijos, kad balso teisė būtų suteikta visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kurią iki pilnametystės įgyvendintų tėvai arba globėjai?“
Šioje apklausoje dalyvavo beveik 12 tūkst. skaitytojų, kurių nuomonė išsiskyrė. 69 proc. sako, kad tokiai diskusijai nepritartų, o štai 27 proc. sako, kad pritartų. 4 proc. skaitytojų šiuo klausimu nuomonės neturi. Tad ką tokie duomenys sako apie visuomenės nuomonę?
Vertindamas apklausos duomenis, žurnalistas, publicistas ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka skeptiškas. Anot jo, jeigu 1920 metais Lietuvoje būtų buvęs referendumas apie tai, ar verta suteikti moterims balsavimo teisę – 99 proc. būtų prieš.
„Naujovės niekada neateina taip, kad visi iš karto joms pritaria. Be to, ši apklausa nėra reprezentatyvi, nes atsiliepia tie, kurie norėjo atsiliepti. Aktyvesni ir atsiliepiantys visada yra tie, kuriems bet kokia naujovė yra bloga. Čia – žmonių konservatyvumas“, – pabrėžia jis.
O štai vertindamas apklausos rezultatus Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas sako, kad būtų galėjęs netgi lažintis, jog didžioji dalis visuomenės šiai idėjai nepritartų. Tačiau mano, kad rezultatai tikrai indikuoja diskusijos svarbą.
„Apklausos rezultatai parodo, kad mes tikrai privalome diskutuoti apie šį klausimą. Jeigu būtų didesnė takoskyra tarp rezultatų, būtų aiškiai parodoma, kad visuomenė tam nepritaria, bet duomenys tikrai rodo, jog mes privalome diskutuoti. Svarbu abiems pusėms pateikti argumentus. Politologai ir politikai apie tai diskutuoja, dabar į diskusiją reikia įtraukti visuomenės atstovus“, – pastebi LiJOT prezidentas.
R. Valatka įvertino idėją
R. Valatka šią idėją palaiko ir sako, kad diskusija yra būtina. Jis įsitikinęs, kad jeigu Lietuva ją įgyvendintų, politikai imtų rūpintis ne tik vyresnio amžiaus žmonėmis, bet ir jaunąja Lietuvos karta.
„Jeigu tėvams suteiktume teisę į jų vaikų balsus, visuomenės svorio centras persikeltų į tą visuomenės dalį, kuri yra pati mobiliausia, pati darbščiausia ir labiausiai svajojanti bei kurianti gyvenimą. Sakyčiau, kad politikai tada turėtų keisti savo prioritetus, kalbant apie tai, į ką jie turėtų žiūrėti priimant įstatymus“, – sako apžvalgininkas.
Be to, jo nuomone, taip vaikai būtų įtraukti į politines diskusijas su tėvais bei pradėtų kur kas labiau domėtis šalyje vykstančiais procesais. Jis sako, kad istorijoje galime matyti įvairių pavyzdžių, kai panašios diskusijos būdavo nulinčiuojamos vien todėl, kad tada niekas neįsivaizdavo jų realios prasmės.
„Aš čia matau rimtą diskusiją ir į tuos priekaištus, kad čia – nesąmonė, galiu atsakyti, kad dar 1970 metais Šveicarijos vyrai sakė, jog nesąmonė moterims suteikti balsavimo teisę. Portugalijoje tai užtruko dar ilgiau, Lichtenšteine moterys balsuoti teisę gavo tik 1988 metais. Visuomenėje balso teisės keitėsi nuo pat Antikos laikų. Lietuva galėtų būti pirmoji, kuri bent jau svarsto tokią idėją“, – pabrėžia jis.
Apžvalgininkas mini ir dar vieną svarbų veiksnį, dėl kurio baiminasi kai kurie nuomones išsakę politikai ar politologai. R. Valatkos teigimu, derėtų atsižvelgti į realius faktus, prieš imant teigti, kad daugiavaikės šeimos, o ypač tos, kurios priklauso sudėtingų socialinių šeimų grupei, nulems mūsų šalies likimą.
„Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 500 tūkst. vaikų. Tik apie 18 tūkst. jų yra iš vadinamųjų socialiai sudėtingų šeimų. Tai – labai nedidelis procentas. Be to, kalbėti apie kitų grupių diskriminavimą, jei šeimos turi tris arba keturis vaikus ir už juos galės balsuoti, aš pasakyčiau taip: jūs pabandykite užauginti tiek vaikų ir, turbūt, apie jokią diskriminaciją nekalbėsite. Šie žmonės, kurie augina keturis vaikus, augina visuomenei ar darbo rinkai net keturis žmones“, – pabrėžia pašnekovas.
Apžvalgininkas taip pat sako, kad nederėtų baimintis, jog į paraštes bus nustumti senoliai, kurie dabar neva labiausiai atstovaujami valdžioje. Pasak jo, vyresni žmonės niekur nedings, o mūsų visuomenė senstanti, tad vyresnieji visada išliks valdžios prioritetų lauke.
„Tiesiog atsiras kitas sluoksnis, kuris bus taip pat įtakingas ir svarbus. Įsivaizduokite, prisidės pusė milijono balsų prie 20 ir 50 metų žmonių sluoksnio. Politikai turės abejomis akimis žiūrėti į visus sluoksnius vienodai, ko dabar nėra. Dabar turime diskriminaciją, nes dalijame po 200 eurų, kalbame apie 13 pensiją, kuri yra iš skolintų pinigų. Dabar diskriminuojami dirbantys žmonės. Kai tie du sluoksniai turės vienodai įtakos – nebeliks jokios diskriminacijos“, – pastebi jis.
Išsakė ir jaunimo atstovų nuomonę
LiJOT prezidento L. K. Vaičiako nuomone, ši idėja yra labai įdomi ir verta diskusijos. Pasak jo, nestebina ir faktas, kad ji iškilo rinkiminiu laikotarpiu, mat antraip ji būtų nugrimzdusi į užmarštį. Tačiau atvirauja, kad jaunimo organizacijos kol kas nėra priėmusios sprendimo ir tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturi. Apie tai jos diskutuos visuotiniame narių susirinkime už 2 savaičių.
„Kadangi idėja pakankamai nauja, organizacijos nėra pilnai susitarusios, tad negalime vienareikšmiškai jos vertinti. Dėl to pasisakome už kitas idėjas, kurios galėtų paskatinti jaunus žmones ateiti į rinkimus – balsavimas savivaldoje nuo 16 metų, internetinis balsavimas bei kandidatavimas Seime nuo 21 metų“, – sako jis.
Kalbėdamas apie idėją, jis mano, kad pirmiausia mes turėtume sutelkti dėmesį į švietimą, kuris dar turi begalę spragų. Anot jo, derėtų jaunus asmenis dar mokykloje mokyti, kad jie patys turi imti ir valdyti savo valstybę, jog nepasiduotų populistinėms žinutėms ir aktyviai reikštų savo pilietinę galią, būtų aktyvūs valstybės valdymo dalyviai.
„Jeigu mes visą dėmesį akcentuotume į jaunus žmones, ypač mokyklinio amžiaus, ir juos paruoštume – galbūt net ir šios idėjos nereikėtų, nes ateitų aktyvūs ir išprusę jauni asmenys, kurie ir pasisakytų bendrai dėl visų klausimų, aktualių jauniems žmonėms. Mūsų organizacija labiau pasisako už švietimą, nei balsavimo teisės suteikimą visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus“, – sako LiJOT prezidentas.
Taip pat jis svarsto, kam iš tėvų reikėtų atiduoti balsavimo teisę, jeigu viena šeima turi vieną vaiką, tėtis pasisako už vieną politinę jėgą, o mama už kitą. Jo nuomone, būtų sunku nuspręsti, kuris gaus teisę balsuoti.
„Taip pat manome, kad jau 14 metų asmuo, pradėjęs formuoti savo politines pažiūras, gali turėti kardinaliai kitokią nuomonę ir pasisakyti už visai kitą politinę jėgą, nei jų artimieji, kurie už vaikus balsuos. Geriau kalbėkime apie švietimą, negu suteikime balso teisę visiems asmenims“, – svarsto L. K. Vaičiakas.
