Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiau nei trečdalis milijono, arba 29,06 proc. rinkėjų sudarė senjorai nuo 65 metų.
Net 48 proc. atėjusių prie balsadėžių, arba daugiau nei pusę milijono (557,5 tūkst.) rinkėjų buvo vyresni nei 55-erių metų.
Demografinės prognozės atskleidžia – senstančioje visuomenėje po kelių dešimtmečių rinkimuose turėtų dominuoti vyresnio amžiaus žmonės, sudarysiantys didžiausią rinkėjų grupę.
Kaip Lietuvoje keičiasi demografiniai rodikliai ir kaip tai keičia statistinį rinkėją, koks šiandien rinkėjų amžiaus vidurkis ir koks bus ateityje, ar tai turės kokią nors įtaką rinkimų rezultatams, klausėme sociologų Daumanto Stumbrio ir Vlado Gaidžio.
Rinkėjų mažės, senjorų daugės
Detaliau pažvelgus į pirmame ture dalyvavusių rinkėjų gretas, skaitlingiausia buvo 55-64 metų amžiaus grupė, kurią sudarė daugiau nei 220 tūkstančių piliečių.
Ir atvirkščiai, jaunimo (iki 30 metų) grupę sudarė 152,4 tūkst. rinkėjai, remiantis VRK duomenimis, tai yra kukliausia skaičiumi rinkėjų grupė.
Jokia paslaptis, Lietuvoje žmonių iki 2020-ųjų kasmet tik mažėjo, sociologai optimizmu netrykšta vertindami šalies demografinius rodiklius ir prognozuodami šalies gyventojų skaičių bei sudėtį.
Remiantis „Business Insider“ publikuotu straipsniu apie sparčiausiai Europoje nykstančias valstybes, antroje sąrašo vietoje atsidūrė Lietuva. Pagal prognozes mūsų šalyje nuo 2,7 mln. (2020 m.) gyventojų skaičius susitrauks iki 2,1 mln. (2050 m.)
Panašią prognozę pateikia ir statistikos svetainė „Eurostat“. Remiantis jos duomenimis, kas dešimtmetį neteksime po daugiau nei 200 tūkst. gyventojų ir 2050-aisiais Lietuvoje turėtų gyventi 2,137 mln. žmonių.
Anot Lietuvos Socialinių tyrimų centro mokslininko, sociologo dr. D. Stumbrio, gyventojų skaičių šalyje lemia trys pagrindiniai veiksniai – gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
„Lietuvoje gimstamumo rodiklis siekia 1,6 vaiko vienai moteriai, čia kažkokių prielaidų gyventojų skaičiaus augimui neturime. Gimstamumas mažas, 2 žmones pakeičia 1,6 asmens. Jei norime stabilios populiacijos augimo, gimstamumas turėtų siekti 2,1 vaiko 1 moteriai.
Kitas aspektas yra mirtingumas arba gyvenimo trukmė. Ji ilgėja, mes turime stabilų augimą, bent jau nuo 2007 metų. Tiek vyrai, tiek moterys gyvena vis ilgiau ir tokios tendencijos yra gana nuoseklios. Mirtingumą, jei visuomenės neužklumpa kataklizminiai reiškiniai, didžiulės nelaimės, karas, pandemija ir pan., galima prognozuoti. Tai yra gana stabilus rodiklis.
Trečias aspektas – migracija, kurią sudėtingiausia prognozuoti, ji gali kisti. Žvelgiant į paskutinių kelių mėnesių ar metų migracijos srautus, matome, jie susiję su visiškai neprognozuojamais pokyčiais.
Per pastaruosius 2-3 metus didžiąją dalį imigrantų sudarė žmonės iš trečiųjų valstybių, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, kurie čia atvyko ekonominiais sumetimais – dirbti, gyventi. Pokyčius galime numanyti, bet migracijos srautus prognozuoti iki 2050-ųjų sudėtinga. Tas trečiasis nežinomasis per pastaruosius 30 metų labiausiai ir veikė gyventojų skaičių.
Didžiąja dalimi iki kokių 2018 metų mes turėjome nuolatinį gyventojų skaičiaus mažėjimą būtent dėl neigiamo migracijos balanso. Natūrali gyventojų kaita taip neveikė gyventojų skaičiaus, kaip migracija. Nėra prielaidų, kad natūrali gyventojų kaita keisis į teigiamą pusę. Aišku, tai keičia gyventojų struktūrą“, – teigė D. Stumbrys.
„Tokia situacija, kad vyresnio amžiaus žmonių grupė Lietuvoje yra didelė ir auganti. Natūralu, kad rinkimuose būtent jų daugiausia ir jie paprastai yra pakankamai aktyvūs. Galima sakyti, valdžią mums išrenka ši gyventojų grupė.
Jaunų žmonių visuomenėje mažėja, o senjorų – daugėja. Iki šiol darbingo amžiaus gyventojų procentinė dalis nekito, sudarė apie 65 proc. visuomenės. Bet pagal tas prognozes, kurias pateikia „Eurostat“, mažės ir darbingo amžiaus gyventojų. Jaunimo dalis, apie 15 proc., turėtų stabilizuotis, o vyresnio amžiaus žmonių grupė (virš 65 metų) nuosekliai turėtų toliau augti“, – aiškina D. Stumbrys.
Anot jo, jei dabar 65 m. ir vyresnių žmonių dalis visuomenėje sudaro apie 20 proc., prognozuojama, kad 2050-aisiais bus 31,5 proc. senjorų (65 m. ir vyresni).
Sociologas priminė, kad kalba eina apie Lietuvos gyventojų, o ne pačių piliečių skaičių. Rinkėjai gyvena ne tik Lietuvoje, nors ir nelabai aktyviai, balsuoja ir užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie nepatenka į Lietuvos gyventojų registrą.
„Iš kitos pusės reikia nepamiršti, kad dalis Lietuvos gyventojų nėra piliečiai. Jei turėsime didelius migracijos srautus, jie keis mūsų gyventojų struktūrą, bet bent jau trumpuoju, 3-5 metų laikotarpiu, jie nebus Lietuvos piliečiai ir nedalyvaus šalies politiniame gyvenime“, – kalbėjo D. Stumbrys.
„Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tam tikros balsavimo preferencijos, pavyzdžiui, manoma, kad už „valstiečius“ balsuoja vyresnio amžiaus žmonės. Reikia turėti omeny, kad po 20-30 metų aš būsiu tas šešiasdešimtmetis, manyti, kad mes balsuosime taip, kaip dabar balsuoja šešiasdešimtmečiai, būtų ne visiškai tikslu“, – pastebėjo D. Stumbrys.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaruoju metu didėjo į Lietuvą atvykstančių imigrantų skaičius, o didžiąją jų dalį sudarė ne atvykstantys užsieniečiai, tačiau namo grįžtantys lietuviai. Nuo kovo mėnesio iki spalio pandemija į Lietuvą sugrąžino beveik 14 tūkst. lietuvių, o pernai tuo pačiu metu grįžusių buvo 11 tūkst.
„Tie procesai susiję su ekonominiais dalykais bei pandemija. Jau metų gale galėsime apžvelgti kelerių metų perspektyvą. Kaip ten bebūtų, nuo 2019-ųjų balandžio turime teigiamą migracijos balansą, gyventojų skaičius šalyje nebemažėja. Vėlgi, reikia turėti omeny, kad dalis atvykstančiųjų – ne Lietuvos piliečiai, o užsieniečiai iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo D. Stumbrys.
Į socialines grupes orientuotos partijos – be sėkmės istorijų
Sociologas, bendrovės „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys įsitikinęs, kad augančios vyresnių rinkėjų gretos savaime dar nieko nereiškia, kažkokios įtakos rinkimams neturi ir neturės.
„Reikia sutikti, kad visuomenė sensta ir vyresni žmonės – vis labiau dominuojanti rinkėjų grupė, kuri tik augs, kitą vertus, tame nematau nieko žalingo.
Norėčiau atkreipti dėmesį į kelias aplinkybes. Atrodytų, pagyvenusių žmonių auditorijai nesunku rasti ką pasakyti. Bet juk Pensininkų partija nei vienų rinkimų nelaimėjo. Yra didelė pagunda partiją formuoti pagal socialinę grupę, tačiau milijonas vyresnio amžiaus žmonių nereaguodavo į partijos pavadinime esantį žodį „Pensininkas“.
Kazimiros Prunskienės buvo idėja kurti Moterų partiją. Logika tokia, kad pusę rinkėjų auditorijos – moterys, jei jos prabalsuoja, laimi rinkimus. Bet jai nieko nepavyko, nors ir vadovė buvo žinoma persona.
Pagal socialines, demografines grupes dar buvo tokia Emigrantų partija. Atrodo, tiek daug išvažiavusiųjų, tačiau ji rinkėjų dėmesio nesulaukdavo. Idėja partiją steigti kažkuriai vienai socialinei grupei nepasiteisina, ji neveikia. Tas pats pensininkas galvoja ne tik apie save, bet ir apie vaikus, anūkus. Kaip ir moterys, galvoja ne tik apie save, bet ir apie šeimą“, – svarsto V. Gaidys.
Anot jo, kitas dalykas, visuomenė ne tik sensta, bet ir jos išsilavinimo lygis auga.
„Yra pasaulyje ir senesnių visuomenių už mūsų, pavyzdžiui, Japonija. Skirtingai nuo Vakarų Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Japonijoje imigrantų nedaug, šalyje gyvena sena, bet labai sėkminga visuomenė.
Ir atvirkščiai, kur jaunos visuomenės, pavyzdžiui, arabų, Tunise, Egipte vyrauja didžiulė bedarbystė, jauniems žmonėms nėra darbo vietų, netrūksta konfliktų, nuvilnija revoliucijos, tad tos visuomenės nėra sėkmingos. Galima sakyti, jaunystė neužtikrina visuomenės gerovės“, – pažymėjo V. Gaidys.
Sociologą nustebino Seimo rinkimų pirmo turo rezultatai šalies rajonuose, kur nemažą rinkėjų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės.
„Dar neturiu atsakymo sau žiūrėdamas į balsavimų rezultatus rajonuose, į tas kaimiškąsias apygardas. Matome, kad Laisvės partija rajonuose laisvai rinko virš 5 proc. balsų. Labai sėkmingi rinkimai deklaravusiems liberalias idėjas. Sau atsakymo neatradau.
Jei žiūrėtume į programines nuostatas, už kurias pasisakė rajonuose gyvenantys rinkėjai, visiškai keičia supratimą apie lietuvius, apie kaimą. Atsispausdinau trumpąjį Laisvės partijos programos variantą. Marihuanos auginimas rekreaciniams tikslams, LGBT idėjos vargu ar kaimui aktualu.
Kitaip galvojau apie tuos žmones. Gal mes nuvertiname kaimą, kažko nematome? Suprasčiau, jei rajonuose būtų balsavę už partiją „Laisvė ir teisingumas“, kurios jos sąrašuose Remigijus Žemaitaitis, tris dešimtmečius politinėje scenoje buvęs Artūras Paulauska. Nebūčiau nustebęs, jei būtų balsavę už šią partiją. Šiuo atveju neturiu atsakymo, kodėl žmonės rinkosi Laisvės partiją, gal aš kaime seniai nebuvęs, neįsivaizduoju tų procesų?“, – stebėjosi sociologas.
