Emigrantų balsų skaičius Seimo rinkimuose per beveik dešimtmetį šoktelėjo trimis kartais. Jei 2012-aisiais Seimo rinkimų pirmame ture balsavo kiek daugiau nei 13 tūkstančių (iš 17 tūkst. užsiregistravusių rinkimams) užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, tai šiemet Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė daugiau nei 36 tūkst. balsų iš užsienio.

Rinkimuose balsuoti buvo užsiregistravę net 43,5 tūkst. rinkėjų, tai – pati skaitlingiausia ir, kaip parodė pirmas turas, ir pati aktyviausia apygarda Seimo rinkimuose, dalyvavo 83,4 proc. užsiregistravusių rinkėjų.

Šioje vienmandatėje apygardoje II ture matysime moterišką akistatą tarp Aušrinės Armonaitės („Laisvės partija“) ir Dalios Asanavičiūtės (TS-LKD).

Tačiau žvelgiant į statistiką, matome, kad trūksta balsų. Manau, VRK po rinkimų turės išsiaiškinti šią situaciją.
Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Ką atskleidžia šis emigrantų rekordinis aktyvumas Seimo rinkimuose ir ar tai yra lubos? Kokios priemonės paskatintų užsienyje gyvenančius lietuvius dar aktyviau dalyvauti rinkimuose? Mintimis apie Pasaulio lietuvių apygardos rezultatus I ture, emigrantų aktyvumą Seimo rinkimuose, jų lūkesčius, siejamus su nauja valdžia pasidalino Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

– Su kuo galime sieti žymiai išaugusį užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumą rinkimuose, būtent su nauja Pasaulio lietuvių apygarda?

– Taip, ir pasaulio lietuvių apygarda neatsirado iš niekur. Būtent 2019-ųjų Prezidento rinkimų ir referendumo metu fiksuotas be galo didelis aktyvumas, virš 60 tūkstančių užsienyje balso teisę turinčių Lietuvos piliečių užsiregistravo, balsavo apie 50 tūkst. Referendumas įvyko, bet nepavyko pakeisti šalies Konstitucijos.

Tas aktyvumas suteikė prielaidą atsirasti Pasaulio lietuvių apygardai. Turėsime Seimo narį, kuris rūpinsis Lietuvos diaspora.

Po ketverių metų išliks ši apygarda, nes aktyvumas išties buvo didelis, 43,5 tūkst. užsiregistravo rinkimams, o balsavo virš 36,2 tūkstančių.

Taip pat reikia nepamiršti, kad prieš Seimo rinkimus dirbo didžiulės savanorių pajėgos, virš 50 žmonių komanda aplink pasaulį ragino prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Mūsų metas dabar“. Ji rūpinosi visa informacijos kampanija, aiškino, kaip registruotis, kodėl mums svarbu būtent šis vienas Seimo narys. Tai yra istorija, į kurią mes įsirašome. Svarbiausia buvo, kad ši apygarda liktų ir po ketverių metų. Tam buvo reikalingas didžiulis aktyvumas. Įdomu pastebėti, kad tai aktyviausia ir didžiausia apygarda visos Lietuvos mastu.

Skirtingai nuo Lietuvos, balsuojantiems užsienyje reikia iš anksto užsiregistruoti rinkimams, nepaisant to, kad 2019-aisiais dalis rinkėjų buvo užsiregistravę prieš Prezidento rinkimus. Tad teko tą daryti iš naujo, o tai yra papildomas trukdis. Bijojome, kad tas aktyvumas bus mažesnis.

Trečias dalykas, pandemija ir COVID-19 virusas atskleidė žmonėms, kaip svarbu turėti gimtinę, į kurią, esant reikalui, gali grįžti krizių metu. Tą taip pat galime laikyti kaip rinkėjų aktyvumo prielaidą.

– Tačiau vis dėlto techniškai nėra taip paprasta balsuoti užsienyje, visame procese – ne vienas svarbus žingsnis?

– Buvo ir nusivylimo. Pavyzdžiui, visai neseniai, 2019 metais pavasarį žmonės registravosi ir suvedė visus savo duomenis, bet nepavyko su VRK susitarti, kad sudarant rinkėjų sąrašus būtų galima panaudoti tuos pačius duomenis, informuoti piliečius, jog nebereikia dar kartą registruotis.

Juk elektroninėje erdvėje suvedant duomenis išlieka klaidos tikimybė.

Bet tuo pačiu noriu ir padėkoti VRK, kad kaip ir tarėmės, ji informavo tuos 60 tūkstančių piliečių apie artėjančius rinkimus, ragino juose dalyvauti, informavo, kaip užsiregistruoti. Buvo siunčiami priminimai, kurie buvo labai efektyvūs, čia galima pagirti ir padėkoti VRK.

Registracijoje reikėjo nurodyti, ar tu norėsi gauti balsavimo dokumentus paštu, ar tu atvyksi į atstovybę.

Tokią liberalią, atvirą, demokratišką, be suvaržymų, perteklinių draudimų, vakarietišką Lietuvą mato diaspora.
Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Reikia nepamiršti, kad rinkimai vyko pandemijos kontekste, bent jau penkių Lietuvos atstovybių durys tą dieną buvo uždarytos, žmonės negalėjo atvykti ir jose išreikšti savo politinę valią. Tokia pat situacija bus ir II ture. Generalinis konsulatas Niujorke, Los Andžele, Ženevoje, ambasada Izraelyje per antrą turą taip pat neatvers durų rinkėjams.

Jiems liks tik balsavimas paštu, o pandemijos metu ir paštas veikia daug lėčiau. Balsavimas vyko nelengvomis sąlygomis. Kita vertus, džiaugiamės turėdami Pasaulio lietuvių apygardą.

Čia vienintelis, efektyviausias sprendimas būtų buvęs elektroninis balsavimas, bent jau užsienyje balsuojantiems Lietuvos piliečiams.

Dalia Henke

– Tai yra viena priemonių, kuri dar labiau padidintų užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumą rinkimuose?

– Bent jau šioje apygardoje internetinis balsavimas tikrai didintų rinkėjų aktyvumą. Matome, kad ši apygarda liks ir po 4 metų. Kai tik suformuota nauja Vyriausybė ir Seimas pradės savo darbą, tą klausimą ir reikės spręsti nedelsiant, kad vėl nebūtų pateikiama taip, kad mes tą problemą dėl elektroninio balsavimo pateikėme per vėlai.

Įstatyminė bazė šio Seimo buvo paruošta, bet VRK fiziškai negalėjo įvykdyti šio įstatymo dėl elektroninio balsavimo.

Ypač pandemijos metu elektroninis balsavimas būtų likęs vienintelis racionalus būdas balsuoti, nekalbant apie Pietų Ameriką, Australiją, kur rinkėjų balsavimo laiškai iki šios dienos gal dar nepasiekė ambasadų.

Kyla klausimų žvelgiant į statistiką: jei buvo užsiregistravę 43,5 tūkst., o prabalsavo 36,2 tūkst., tad kur likę balsai? Čia retorinis klausimas, turi susimąstyti institucijos, kur, kodėl dingo 7,3 tūkst. balsų?

Taip, dalis neatvyko į rinkimus, bet virš 90 proc. užsiregistravo, kad balsuos paštu. Tačiau žvelgiant į statistiką, matome, kad trūksta balsų. Manau, VRK po rinkimų turės išsiaiškinti šią situaciją, kodėl jos nepasiekė dalis laiškų, kur tie balsai dingo, gal jie dar pakeliui. Yra atvejų, kad dalis laiškų žmones pasiekia jau po rinkimų, arba laiku nepasiekia ambasados, kur skaičiuojami balsai. Manau, aktyvumo atžvilgiu antras turas atrodys liūdniau.

– Kokius lūkesčius užsienyje gyvenantys lietuviai sieja su ateinančiais naujais politikais?

– Pirmą kartą istorijoje Lietuvos diaspora turės savo atstovą Seime. Tai yra didžiulis laimėjimas. Prie Pasaulio lietuvių bendruomenės prioritetų – kultūros, švietimo, tradicijų išlaikymo – galime priskirti ir pilietiškumą. Užsienyje gyvenantys lietuviai parodė, kad jie yra pilietiški, kad jiems rūpi Lietuva ir nori jie dalyvauti valstybės valdyme.

Vyko apygardos kandidatų debatai, visi jie buvo gerai pasiruošę. Debatų metu išryškėjo temos, kuriomis labiausiai domisi emigravę tautiečiai. Pirmoje vietoje – pilietybės išsaugojimas. Seimas ir Prezidentas turės daryti sprendimus, politikos lyderius kviesti prie bendro stalo ir tą problemą galų gale išspręsti.

Juk 2019 metais beveik milijonas piliečių pasisakė už galimybę išsaugoti pilietybę. Reikia tai įteisinti, klausimas dėl sprendimo, ar bus rengiamas naujas referendumas, ar kitomis priemonėmis tai įteisinta.

Antras aktualus dalykas – galimybė internetu balsuoti užsienyje gyvenantiems piliečiams, taip pat – konsulinių paslaugų prieinamumas, kad naudojantis šiuolaikinėmis priemonėmis žmonės greičiau ir patogiau gautų lietuviškus dokumentus ambasadose, užregistruotų gimusius vaikus ir panašiai.

Ar kas nors domisi, kodėl beveik 300 tūkstančių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių nedalyvavo Seimo rinkimuose?
Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Tai yra elementarūs įstatymiškai išsprendžiami dalykai. Taip pat labai svarbu, kad užsienyje esančios lietuvių bendruomenės stiprėtų, telktųsi, neprarastų ryšio būtent su Lietuva. Svarbi tikslinga diasporos politika, pritaikant mūsų įgytas patirtis užsienyje.

Po pasaulį yra 230 pabirusių, pasklidusių lituanistinių mokyklų, klausimų yra daug: kaip mokytojus motyvuoti, kaip vaikus dar efektyviau mokyti lietuvių kalbos, perduoti tradicijas, jog jie neprarastų ryšio su Lietuva. Tai yra tokie klausimai, kurie surišti su mūsų kultūra, su mūsų tradicijų, kalbos išlaikymu bei prisideda ir pilietiškumas.

Diasporai rūpi ir paprasti Lietuvos klausimai. Socialinės atskirties mažinimas, švietimo, mokslo sistemos raida ir kaita, sveikatos apsauga, aplinkosauga, galiausiai, pagarba ir pasitikėjimas žmogumi. Tai yra tokios temos, kurios aktualios ir emigracijoje esantiems lietuviams, nes dalis jų grįžta ar planuoja grįžti į Lietuvą bei čia auginti vaikus.

– Jei Seimą sudarytų tik Pasaulio apygardoje išrinkti politikai, į Parlamentą būtų pakliuvusios tik 5 partijos, liūto dalį balsų rinko TS-LKD (35,25 proc.) bei Laisvės partija (23,69 proc.), treti liberalai (7,02 proc.), į Seimą dar patektų valstiečių (6,07 proc.) ir socialdemokratų (5,71 proc.) keli atstovai. Ką atskleidžia toks užsienyje gyvenančių tautiečių pasirinkimas?

– Jų balsai rodo, kad emigracijoje esantys lietuviai renkasi labiausiai vakarietiškas vertybes atstovaujančias politines jėgas. Pavyzdžiui, remiantis užsienyje balsuojančiųjų sprendimu Darbo partija nebūtų patekusi į Seimą. Socialdemokratai vos ne vos surinko 5 proc. Ką tai rodo? Skiriasi užsienyje esančių lietuvių požiūris į vertybes, į politikus.

Už brūkšnio būtų likusi Darbo partija, čia surinkusi tik kiek daugiau nei 4 proc. balsų (4,49 proc.). Tai truputį kitoks vaizdas, nei bendras Lietuvoje esančių rinkėjų pasirinkimas. Tai yra labai įdomu.
Tokią liberalią, atvirą, demokratišką, be suvaržymų, perteklinių draudimų, vakarietišką Lietuvą mato diaspora.

Kūryba, laisvė, galimybės dirbti, pagarba žmogui, drąsa grįžti – tai raktiniai žodžiai, kurie apibūdina mūsų lūkesčius iš to vieno Seimo nario. Žinoma, jis simboliškas, tik 1-as iš 141-o.

Matysime, ką norės matyti diaspora Seime, ar dar vieną konservatorių atstovą ar papildomą Laisvės partijos narį. Abi kandidatės – stiprios asmenybės, viena politinės praktikos turi daugiau, kita mažiau. Pamatysime sekmadienį, ką pasirinks lietuvių diaspora. Įdomu, bet ne dramatiška.

– Kalbant apie emigrantų aktyvumą, panašu, čia dar yra potencialo. Pavyzdžiui, manoma, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, o rinkimuose dalyvavo 12 tūkst. piliečių. Aišku, iš tų 200 tūkstančių – dalis vaikų, dalis lietuvių gal su Jungtinės Karalystės pasu. Tačiau, panašu, kad galėtų būti balsuojančiųjų daugiau. Panašios tendencijos ir kitose lietuvių bendruomenėse Europoje. Pavyzdžiui, Airijoje balsavo tik apie 2200 rinkėjų. Ką reiktų daryti, kad dar labiau būtų galima paskatinti užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumą rinkimuose?

– VRK duomenimis užsienyje gyvena apie 330 tūkstančių balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Registravosi 43,5 tūkst. rinkėjų, tai yra apie 13 proc. nuo balsavimo teisę turinčių žmonių.

Taip, tai tikrai mažas skaičius. Bet šitą skaičių mini ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Ji savo ekspertizėse ir rekomendacijose Lietuvai mini, kad Lietuvos institucijos pasiekia tik 10 proc. diasporos, tik jaunus bei aukštos kvalifikacijos žmones, bet ne visą daugumą, kuri gyvena užsienyje. Tai panaši statistika ir lyginant aktyvumą rinkimuose.

13 proc. – tikrai mažai, tikiuosi, rinkėjų gretos užsienyje tik didės, bet mano klausimas, ar kas nors domisi, kodėl beveik 300 tūkstančių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių nedalyvavo Seimo rinkimuose? Ar kas nors pasidomėjo, kur yra kiti piliečiai? Gal tai yra netiksli statistika, gal iš tų 330 tūkstančių jau dalis gyvena Lietuvoje?

Čia man yra įdomus klausimas, kurį keliu ir VRK, ir kitoms šalies institucijoms, ar kas nors pasidomėjo, kur tie žmonės, kodėl jų nepasiekia rinkimai? Beveik trečdalio milijono žmonių, turinčių lietuvišką pasą, tiesiog nėra nei Lietuvoje, nei lietuviškame gyvenime. Galima kelti įvairias prielaidas, gal dalis nesidomi, gal netiksli statistika.

O tikslios rinkėjų gretos yra svarbu ateinantiems rinkimams ar referendumui. Pavyzdžiui, jei dar vienas toks bus dėl pilietybės išsaugojimo, jei mes tiksliai nežinome rinkėjų skaičiaus, visada bus problema su referendumais. Tiesiog labai svarbus balsavimo teisę turinčių piliečių skaičius ir kiek tiksliai turi jame dalyvauti rinkėjų, jog jis įvyktų.

– Pernai ir šiemet Lietuvoje fiksuojamas teigiamas migracijos balansas, jei pernai jį lėmė atvykstanti darbo jėga iš trečiųjų šalių, šiemet fiksuojama, kad teigiamą migracijos balansą lemia į šalį grįžtantys lietuviai. Jūsų manymu, tai yra tik laikinas, pandemijos nulemtas procesas, ar tai yra tam tikras esminis lūžis, kuomet tas tendencijas matysime ir per artimiausius kelerius metus?

– Lietuvoje vyksta pokyčiai ir vienas jų – Pasaulio lietuvių apygarda, apie kurią 30 metų tik galėjome svajoti. Tai yra tam tikras lietuvių diasporos įvertinimas politiniame lygmenyje. 2019-ųjų referendumas dėl dvigubos pilietybės parodė, kad beveik milijonas žmonių pritarė, jog išvykę turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tas negatyvizmas, pastebimas socialinėse medijose, nieko bendro neturi su realia situacija, daugelis Lietuvoje pasisako už tuos, kurie gyvena užsienyje.

Žinoma, pandemija turėjo įtakos. Tie, kurie nebuvo įsitvirtinę užsienyje, kurie emigracijoje prarado darbus, jautėsi nesaugūs, grįžo į Lietuvą, į savo namus, pas artimuosius ir laukia, kas bus toliau. Tikiuosi, po pandemijos neįvyks nauja emigracijos banga.

Taip pat BREXIT’as turėjo įtakos, dalis rinkosi Lietuvą, nes suprato, kad dabar nėra viskas taip gerai ir saugu, kaip buvo iki BREXIT’o. Tikiuosi, kad tie, kurie pasirinko Lietuvą, čia įsitvirtins, jiems bus suteiktos galimybės likti Lietuvoje. Čia būsimos valdžios uždavinys – kaip į Lietuvą grįžusius tautiečius čia įtvirtinti, sulaikyti, kad šie norėtų likti gimtinėje. Svarbu švietimas, galimybės, nuo darželių, sveikatos apsaugos iki karjeros galimybių, reikalingi pokyčiai ir konkretūs veiksmai.

Ir pokyčių yra, negali sakyti, kad per 30 metų Lietuvoje nieko neįvyko, pokyčiai yra akivaizdūs. Pati diaspora rūpinasi Lietuva, nes dalis žmonių planuoja grįžti, o jei patys negrįš, tai gal jų vaikai grįš, tad užsienyje gyvenantys lietuviai galvoja apie artimuosius, nesvarbu, kad šiuo metu emigravę, bet vienodai rūpi, vienodai skauda. Vienas dažniausiai užsienyje gyvenančių aktyvių lietuvių užduodamų klausimų, kuo aš aktyviai galiu prisidėti, kaip galiu išnaudoti savo žinias ir patirtį? Dabar tai yra nauja galimybė Lietuvai.