Politikai orientuotųsi ir į jaunesnės kartos rinkėjus

Šiandien aktyviausi balsuotojai priklauso 55–75 metų amžiaus kategorijai, o regionuose šis santykis yra dar didesnis vyresniosios kartos naudai. Kaip pastebi D. Trumpa, tai lemia, kad dauguma politikų orientuojasi dirbti aktyviausiems rinkėjams – vyresniajai kartai, tad politika tampa mažiau nukreipta į jaunesnių kartų poreikius. Savo ruožtu, jaunesnioji karta rodo mažesnį aktyvumą rinkimuose, nes „jie nėra apie juos“.

„Auksinė rinkimų logika pačių politikų lūpomis sako paprastą tiesą: jei nori ką nors pakeisti Lietuvoje – turi būti Seime, kad patektum į Seimą – turi įtikti rinkėjui, patekęs į Seimą – toliau dirbsi tiems, kurie išrinko, kad išrinktų darkart. Todėl ir priimdamas sprendimus tiesiog stengsiesi įsiteikti tiems, kurie sudaro tavo rinkėjų daugumą. Kodėl šiandien politikas turėtų kalbėti jauniems žmonėms, jei jie jo nerinks? Savaime išeina, kad ir jaunų žmonių toks politikas nedomina, todėl jie dažnai neateina į rinkimus“, – dėsto D. Trumpa.

Demokratija
Foto: Unsplash


Nors Lietuvos Respublikos piliečiais tampama vos gimus, teisė balsuoti įgyjama tik sulaukus 18 metų. Iki tol pareiga atstovauti vaikus tenka tėvams, todėl D. Trumpa siūlo įsivaizduoti demokratiją, kurioje tėvai ir globėjai gautų papildomą balsą už kiekvieną vaiką, taip galėdami balsuoti už geresnę jų ateitį.

Anot D. Trumpos, tokie pokyčiai leistų nukreipti politiką ir į jaunesnės kartos poreikius, tėvai rinkimuose dalyvautų aktyviau, augtų domėjimasis politika tarp jaunų žmonių, o pasauliui būtų parodytas demokratijos vystymosi pavyzdys.

Jei tauta sprendžia, kad teisė paseno – ji keičia ją

Palaikymą idėjai feisbuke išreiškęs žurnalistas ir apžvalgininkas, Nepriklausomybės akto signataras Rimvydas Valatka mano, kad tėvams suteikta teisė balsuoti už vaikus leistų atsigręžti į šalies ateitį, o „vaikams atitekę balsai pagaliau nusvers senjorų balsus, kurie tik ir lemia, kas valdo Lietuvą“.

„Suteikus tėvams teisę balsuoti už vaikus, bus sustiprinta ne tik šeima, bet ir politinė sistema. Tėvai neišvengiamai privalės tartis su vaikais, aiškinti jiems politikos niuansus nuo mažens, tartis dėl balsavimų. Jaunos šeimos, įskaitant būsimus tėvus, įgis galingą svertą, priverčiantį politikus žiūrėti ne po savo kojom, į esamą kadenciją, o galvoti strategiškai, nes vaikams reikia darželių, po to gerų mokyklų ir sporto bazių, dar vėliau gerų universitetų. O tai kaip minimum dvidešimt metų“, – sako R. Valatka.

Vilnius


Jis pastebi, kad idėjos įgyvendinime problemą pirmiausia gali pastebėti teisininkai, tačiau pabrėžia, kad teisę pirmiausia kuria tauta – „jei tauta nusprendžia, kad teisė paseno, ji keičia ją“.

„Politikai, visokie politiniai pseudokrikščionys gal išvis bandys šią idėją nutylėti. Daugumai balsavimo teisės suteikimas visiems piliečiams išmuštų pagrindą iš po jų politinės demagogijos. Idėja puiki. Lietuva kažkada viena pirmųjų suteikė balsavimo teisę moterims. Lietuva pirmoji gali žengti žingsnį dar toliau. Tai yra būdas pakeisti politikos svorio centrą iš praeities į ateitį“, – mano R. Valatka.

Pokytis leistų stiprinti šeimas ir anksčiau susidomėti politika

Idėja sudomino ir buvusį VRK narį, teisininką Joną Udrį, pasisakiusį, jog ši mintis – verta „rimtesnės diskusijos“.

„Pakol kas tai rimčiau pasireiškia tik pasvarstymais apie kandidatų amžiaus mažinimą ir balsavimą nuo 16-kos, tačiau kodėl negali būti ir tokio modelio, argumentų daug nematau. Tiesiog, kurį laiką – iki piliečiui sueis 18 (arba 16) metų, jo rinkimų teisę realizuos tėvai. Jau brandesni paaugliai galėtų virtuvėje diskutuoti, už ką balsuoti, galėtų gal net kartu su tėvais ateiti į rinkimų apylinkę ir su tėvų leidimu patys slaptai užpildyt biuletenį. Tikrai verta smegenų mankštai“, – į paskelbtą idėją sureagavo J. Udris.

Ruduo Vilniuje

Architekto, dainininko ir vieno iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdo Kaušpėdo manymu, šios idėjos įgyvendinimas į Lietuvą įneštų teigiamų pokyčių.

„Nors mūsų Konstitucija suteikia balsavimo teisę nuo 18 metų, bet tam tikras moralinis balsavimas ir įsipareigojimas atstovauti savo vaikams tikrai turi vertę. Iš vienos pusės, tai stiprintų šeimas ir tėvų atsakomybę prieš vaikus, iš kitos pusės galbūt netgi skatintų turėti vaikų, kad šeima būtų stipresnė. Manau, kad taip gali būti padarytas tam tikras socialinis pjūvis, tai būtų kaip ir eksperimentas. Žinoma toks pokytis atneštų teigiamų dalykų“, – teigia A. Kaušpėdas.

Atlikėja ir reklamos kūrėja Dovilė Filmanavičiūtė taip pat susidomėjo D. Trumpos išsakyta idėja. „Šiaip tai, bekraupstant nuo debatų perlų, aš visai sutikčiau, kad mūsų šeima turėtų 3, o ne 2 balsus ir atiduotų juos blaiviems kandidatams“, – feisbuke paskelbė ji.

D. Filmanavičiūtė akcentuoja, jog jos šeimai atrodo ypatingai svarbu ugdyti pilietišką visuomenę, pradedant nuo savęs ir savo sūnaus.

„Širdis sąla, kai matom draugų pavyzdžius, kai vaikai degina Sausio 13-osios laužus, žino šalies istoriją, žino, kas vadovauja mūsų Valstybei. Man patinka Daliaus idėja būtent dėl to, kad mūsų vaikai gali mokytis atsakomybės prieš savo šalį ir tokia forma - žinodami, kad jie sprendžia nuo tada, kai egzistuoja, o ne pilnametystės“, – teigia ji.

Idėjos įgyvendinime pastebi ir iššūkių

Reaguodami į idėją, dalis internautų pastebėjo, kad tobulinant rinkimų tvarką pradėti reikėtų nuo kitų pokyčių.

Seimo rinkimai


„Tikrai inovatyvi idėja! Bet prieš tai reikėtų susitvarkyti ir elektroninį balsavimą. Tiesiog nepadoru, balsuojant paštu, dėti biuletenius į penkis vokus, pėdinti į paštą arba stumdytis apygardose, o ypač šiuo metu“, – komentavo fotografas Arvydas Rupeika.

Tuo metu teisininkas Tomas Jurgelionis komentavo, kad idėja prieštarauja Konstitucijai, todėl būtų sunkiai įgyvendinama.

„Konstitucinis slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios. Konstitucinis tiesioginės rinkimų teisės principas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas už rinkėją balsuoti kitam asmeniui, nebent rinkėjas šios savo konstitucinės teisės dėl sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti pats“, – komentavo jis.