Vyresni rinkėjai išlieka aktyviausi: ar tikrai „valdžią išrenka pensininkai“?

Pastaraisiais metais nesikeičia tendencija, kad didžiausią rinkiminį aktyvumą rodo vyresnių amžiaus grupių rinkėjai. Su specialistais kalbame apie tai, kaip ilgainiui keičiasi rinkėjų aktyvumas ir kas tam turi daugiausia įtakos.

Vyresni rinkėjai yra labiau „prisirišę“ prie valdžios

Spalio 11 d. vyksiantys Seimo rinkimai suburs visuomenę atiduoti savo balsų, tačiau galima pastebėti, kad skirtingų visuomenės grupių aktyvumas renkant naują valdžią nebūna vienodas – jauniausi rinkėjai dalyvauja vangiausiai. Tiesa, situacija pamažu keičiasi, o augantį jaunų žmonių rinkiminį aktyvumą rodo oficialūs Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Pagal juos, pernai metais pirmajame LR Prezidento rinkimų ture dalyvavo 44,9 proc. 18-24 ir 47,3 proc. 24-29 metų amžiaus žmonių. Lyginant su ankstesniais LR Prezidento rinkimais, pernai jaunų žmonių aktyvumas išaugo 9 proc.

Iki tol didžiausią jaunimo rinkiminį aktyvumą parodė 2016 m. rinkimai į LR Seimą – tąkart balsavo 37,8 proc. jaunų žmonių. Nors jaunimo rinkiminis aktyvumas auga, vyresnio amžiaus kartos vis dar balsuoja gerokai aktyviau. Kaip pastebi sociologas Vladas Gaidys, ši problema būdinga ne tik Lietuvai – toks pat dėsningumas matomas ir Vakarų šalyse. Aiškindamas, kas lemia atotrūkį tarp skirtingų amžiaus grupių rinkiminio aktyvumo, jis išskiria dvi priežastis.

„Žemesnį jaunimo aktyvumą stebėjome nuo pat 90-ųjų metų. Viena iš priežasčių – jaunimas yra mobilesnis, dalis jo ilgesniam ar trumpesniam laikui apsistojusi užsienyje, dalis gyvena rajono centre, o mokosi didmiesčiuose. Jiems užsiregistruoti vis tiek reikia papildomų pastangų. Antra priežasčių grupė – jaunimui rinkimai yra mažiau svarbūs negu vyresnėms kartoms. Jaunimas turi svarbesnių problemų, tokių kaip karjeros pradžia, galvojimas apie ją, meilė, šeima. Jie pradeda kurti savo gyvenimą, o tai jiems svarbiau negu kažkokia partija ar manifestai 17 val. vakaro“, – sako V. Gaidys.

Taip pat sociologas pabrėžia, kad mažesnis jaunimo rinkiminis aktyvumas nereiškia, kad jaunas žmogus yra nusistatęs prieš rinkimus ar neapkenčia valdžios – priešingai, jaunimas tolerantiškas, optimistiškas, labiau pasitikintis.

Ieškant priemonių pritraukti jauną žmogų balsuoti, sociologas pastebi, kad rinkimai turėtų tapti šiuolaikiškesniu renginiu. Anot jo, toks pokytis, kaip balsavimas internetu, nulemtų didesnį jaunimo aktyvumą lyginant su vyresnėmis kartomis.

Reaguojant į pasakymą neva „valdžią išrenka pensininkai“, V. Gaidys įsitikinęs, kad šiandien jis nėra teisingas, tačiau aktyvesnį vyresnio amžiaus rinkėjų įsitraukimą jis aiškina tuo, kad šie rinkėjai yra labiau „prisirišę“ prie valdžios.

„Stebint rinkiminį aktyvumą, dominuoja vidurinioji karta, kuriai priklauso 30–60 metų amžiaus rinkėjai. Stebimas ir 60–70 metų amžiaus rinkėjų aktyvumas, kurį lemia tai, jog pensininkas labiau priklauso nuo valdžios negu jaunimas. Pensininkai yra priklausomi nuo pensijų dydžių, minimumų, pragyvenimo išlaidų, o jaunimas pats kuria savo ateitį ir „maketuoja“ savo atlyginimus – jei jam netinka vienur, įsidarbina kitur. Jis ne taip prisirišęs prie valdžios, kuri pensininkams yra svarbesnė“, – sako V. Gaidys.

Politinės pažiūros ryškėja su laiku: tai ir nulemia įsitraukimą

Kuo didesnis amžius – tuo didesnis rinkiminis aktyvumas. Kaip teigia politologas Mažvydas Jastramskis, toks dėsningumas pastebimas visuose rinkimuose. Vis dėlto, peržengus 70 metų amžių, rinkiminis aktyvumas sumažėja dėl sveikatos problemų ir mažesnio įsitraukimo į socialinius tinklus.

„Tiesioginis ryšys tarp rinkiminio aktyvumo ir amžiaus yra paprastai paaiškinamas. Einant laikui, žmonės turi daugiau patirties politikoje, nes daugiau susiduria su jos pasekmėmis. Tai panašu į lėtą mokymosi procesą – jaunas žmogus negali elementariai turėti daug patirties ir domėtis politika, tačiau kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau tos patirties atsiranda“, – teigia politologas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, bendras piliečių aktyvumas renkant Seimą 2012 m. siekė 52,9 proc., o 2016 m. – 49,9 proc. Pasak politologo, yra trys dalykai, nulemiantys rinkėjų aktyvumą, kurie pasitvirtina daugybėje pasaulio tyrimų – tai išsilavinimas, žmogaus aplinkoje besidominčių politika ratas ir žmogaus amžius. Kalbant apie amžių, pastebima, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis dalyvaus rinkimuose.

Anot M. Jastramskio, jaunesnių žmonių politinės pažiūros dažniausiai dar būna nesusiformavusios, todėl jie įprastai yra linkę balsuoti pagal tai, „į kurią pusę pučia vėjai“. Vertinant jaunesnių rinkėjų pasirinkimus, 2012 m. daugiausia jaunimo balsavo už Darbo partiją, 2016 m. nemaža jų dalis balsavus už valstiečius-žaliuosius.

„Žinoma, yra partijų, kurios santykinai pritraukia daugiau jaunimo. Čia būtų galima liberalus išskirti, jų elektorate yra daugiau jaunų rinkėjų, bet apskritai žmonių, balsuojančių už liberalus, nėra daug“, – pastebi M. Jastramskis.

Vertinant vyresnio amžiaus rinkėjų pasirinkimus, politologas teigia, kad nėra vienos partijos, kuri būtų renkamasi dažniau. Tačiau, anot M. Jastramskio, vyresni nei 60 metų rinkėjai, turintys susiformavusias ryškesnes politines pažiūras, dažniau iš įpročio balsuoja už socialdemokratus ir konservatorius.

Nors vyresnio amžiaus rinkėjų rinkiminis aktyvumas yra pastebimai didesnis, politologas teigia, kad tai nenulemia, jog valdžia išrenkama vienos kartos.

„Nėra taip, kad valdžią išrinktų kažkokia viena karta. Nei viena iš amžiaus kartų neturi tiek daug balsų – rinkimų rezultatai yra bendra mozaika. Tačiau vyresnių gyventojų didesnį aktyvumą apskritai vertinu kaip normalų dalyką, nes kuo žmonės vyresni, tuo labiau yra susidūrę su politika, tuo daugiau patirties turi dalyvaujant ir atsirenkant partijas“, – sako M. Jastramskis.